Iniciatyvus klebonas stengiasi dėl tikinčiųjų
Pagėgių Romos katalikų bažnyčios klebonas Vytautas Gedvainis čia dirbti pradėjo 2006 metais. Bažnyčios būklė kunigo nenudžiugino – pastatas buvo nebaigtas įrengti. Naujasis klebonas nenuleido rankų ir jo rūpesčiu per devynerius metus Pagėgių Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia neatpažįstamai pasikeitė.
Taip turėtų atrodyti užbaigtos tvarkyti Pagėgių Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčios fasadas.
Papuoš kryžius
Pasak Pagėgių Romos katalikų bažnyčios klebono, kiekvieną sekmadienį bažnyčia būna sausakimša tikinčiųjų, todėl jis darė viską, kad būtų geresnės sąlygos tikintiesiems dalyvauti pamaldose. V. Gedvainis neslėpė, kad be Pagėgių savivaldybės finansinės pagalbos tuos sumanymus kažin ar būtų pavykę įgyvendinti ir per 50 metų.
„Be bažnyčios gyvenime neapsieina nė vienas. Ar jis ateina tuoktis, krikštyti ar laidoti – visiems bažnyčios reikia. Taigi, pradėjęs dirbti Pagėgių savivaldybėje, kreipiausi į tuometinius savivaldybės vadovus, prašydamas finansinės pagalbos bažnyčiai sutvarkyti. Laikui bėgant keitėsi valdžios, Tarybos atstovai, bet visi jie palankiai žiūrėjo į bažnyčios tvarkymo darbus ir pritarė jų finansavimui“, – pasakojo V. Gedvainis.
Klebonas pabrėžia, kad prie bažnyčios tvarkymo darbų nemažai prisidėjo ir tikintieji – per surengtą visos parapijos rinkliavą buvo surinkta per 37 tūkst. Lt, kurie buvo panaudoti bažnyčios remonto darbams. Vienas parapijietis prie minėtos rinkliavos prisidėjo atlikdamas visus bažnyčios pastatui reikalingus elektros instaliavimo darbus.
Vienas iš pirmųjų darbų, kuris buvo padarytas V. Gedvainiui atėjus tarnauti į Pagėgius, pakeisti bažnyčios langai. Laikui bėgant buvo visiškai sutvarkytas bažnyčios vidus – atsirado naujas altorius, grindys. Galutinai apdailintos trys išorinės bažnyčios sienos – beliko priekinio pastato fasadą sutvarkyti. Tam gali prireikti nemažai lėšų, mat numatyta įrengti sudėtingos architektūrinės konstrukcijos stiklinį kryžių. Jis simbolizuotų bažnyčios pavadinimą – Pagėgių Šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia.
Klebonas Vytautas Gedvainis bažnyčioje, kur į pamaldas gausiai renkasi tikintieji.
Mena praeitį
Pasak klebono V. Gedvainio, jis jau kalbėjosi su dabartiniais Pagėgių savivaldybės vadovais ir Tarybos nariais dėl bažnyčios fasado tvarkymo užbaigimo. Anot jo, valdžios atstovai ir politikai šiai idėjai pritaria ir, atsiradus galimybei, žadėjo skirti lėšų numatytiems darbams padaryti.
Bažnyčia dabartinio pastato vietoje buvo pastatyta 1932 m. Tada ji tapo antrąją katalikų bažnyčia visoje Mažojoje Lietuvoje. Per karą ji buvo gerokai apgadinta, o jam pasibaigus – buvo reorganizuota į gaisrinę. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, buvo pradėta bažnyčią atstatyti. Kertinį bažnyčios statybų akmenį 1993 m. padėjo monsinjoras Petras Šiurys. Praeitį geriausiai mena iki šiol prie bažnyčios išlikęs senosios bažnyčios bokštas, kuriame dabar įrengtas varpas, kviečiantis tikinčiuosius į pamaldas.
Šiuo metu Pagėgių savivaldybėje yra sutvarkytos beveik visos tiek katalikų, tiek evangelikų bažnyčios. Išskyrus Plaškių, kuri dar bus remontuojama pagal numatytą projektą. Itin gražiai restauruotos ir sutvarkytos Vilkyškių evangelikų ir nuo gaisro nukentėjusi Rukų bažnyčios.
Simonas SKUTULAS
Mūsų klebonas tikrai puikus žmogus. Labai aktyvus. Visur, kur renkasi parapijiečiai, ir jis dalyvauja. Man labai patinka klausytis klebono kalbų – net ir didelėse šventėse pasako tiek, kiek reikia, taip, kaip reikia. Ir palieka vietos mintims mūsų. Linkiu jam sveikatos.
Tataigi… Rinkimai artėja… Ir vis tik kaip smagu, kad klebonas „prisiminė” ir apie vokiečių paramą, be kurios apskritai niekas nebūtų buvę pradėta ir baigta.
Ir vel tie rinkimai. Jau greit apsivemsim. Gal gyvenimas dėl jų turi sustoti. Gal sia DIDZIA proga uždrausti spauda, radija, televizija ir paskeblti tylos metą. Nurodyti, kad negalima nieko veikti, su niekuo susitikti, kalsbėtis, negalima su draugais ir gimėmis švęsti. Nusigrybavom, ponai. O dėl bažnyčios. Valstybė jai skiria milijonus litų, gal visos savivaldybės irgi skiria biudžeto pinigų, yra ir rėmėjų. Silutės valdžia Švėkšnos bažnyčiai yra skyrusi daug pinigų, parėmė ir Silutes evangelikų liuteronų bažnyčią. Ir gerai. Nors evangelikus remia ir iš užsienio. Bažnyčios nemoko mūsų blogo. Jų mokymo reikia, labai reikia ir vis daugiau. Juk baigiame prasigerti, sunkeliais nueiti. Bent bažnyčia dar moko. Dešimt Dievo įsakymų – geriausias įstatymas, bet kas be bažnyčios to moko.
Gal be tu rinkimu jau nieko nebematai?
Mūsų Kunigas – nuostabus psichologas. Po jo pamokslo iš bažnyčios visada išeini pakylėtas, pamokytas, pilnas atlaidumo visiems. Ir šaunu, kad jis moka sutarti ir su užsieniečiais, kurie skiria paramą, ir su valdžios vyrais, ir su paprastais mirtingaisiais. Taigi – visiems tik į gera! Juk šventovė liks graži ilgiems ilgiems metams tik Pagėgiams.
Verslininku – politiku savivaldybeje ir verslininkas – klebonas. Aleliuja.
ką jūs čia giriat tą kunigą, neišgirsit. Žmonės visai kitaip apie jį šneką, kad yra lupikas, pinigą mėgstantis, už kapeiką menką nenori nei laidot nei krikštyt. Gera mašina važinėjantis vargšo neužjaučia, vargšai net ir nesilanko bažnyčioje nes nesijaučia ten esant pageidaujantys. O apie pamokslų lygį tai net ir įdomu darosi, reiktų nueit paklausyti, kokį ten stebuklingą dvasingumą skiepija….
tikrai iseini pakyletas kokie pamokymai , kokie pamokslai zinot kad ir geda klausyti, kas lankotes patys girdit, tik niekas nedrysta papriestaraut….
per pamokslą mus gėdijo, kad atėjom ne mirusį pagerbti, o gedulingų pietų pavalgyti. Sėdėjau išsižiojusi ir visą laiką netikėjau ką išgirdau. Pavalgyti mes namie turim ką, reikalui esant ir į kavinę nuvažiuojam, bet kad bažnyčioje tokį moralą atskaitytų kunigas, pirmą kartą teko girdėti, prisiminsiu visą gyvenimą.
Tai turi kunigas vaika ar ne ?
Jei neklystu,pagal bažnyčios projektą „kryžius”-stiklinis erkeris virš pagrindinio bažnyčios įėjimo turėtų būti kitokių proporcijų-didesnis ir šoninėm dalim iškilęs virš parapeto. Susidaro įspūdis,kad čia pavaizduotame fasade „kryžiaus-erkelrio” proporcijos neteisingos.
Pagėgių Šv. Kryžiaus bažnyčią suprojektavo architektai Vaidotas Kuliešius ir Gintas Natkevičius.