Seimas priėmė Valstybinės kalbos įstatymo pataisas. Jos numato, kad nuo 2026 m. informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas turi būti teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba.

Privalės aptarnauti valstybine kalba

Lietuvoje prekes parduodantys ar paslaugas teikiantys juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai privalės užtikrinti tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu.

Šis reikalavimas nebus taikomas šalyje laikinai prekes parduodantiems fiziniams asmenims ar fiziniams asmenims.

Pakeitimų iniciatoriai tikina, kad vis daugiau susiduriama su užsienio, ypač rusų kalba, kai siekiama gauti paslaugas ar prekes. „Manoma, kad Lietuvos Respublikos piliečiai turi turėti teisę sulaukti aptarnavimo valstybine kalba. 2021 m. Statistikos departamento skelbti gyventojų surašymo rezultatai atskleidė, jog rusų kalbą moka apie 60 proc. visų Lietuvos gyventojų. Tad net 40 proc. Lietuvos gyventojų priversti susidurti su aptarnavimu jiems nesuprantama kalba“, – teigia parlamentarai aiškinamajame rašte. Pasak jų, nauja nuostata galėtų paskatinti užsieniečius labiau integruotis į Lietuvos visuomenę bei mokytis bent šnekamosios lietuvių kalbos.

Pasak šio pataisų iniciatorės, Seimo narės Dalios Asanavičiūtės, lietuvių kalbos mokėjimas bent jau žemiausiu lygiu pagerintų atvykusių žmonių socialinę padėtį Lietuvoje. Pagerintų jų gebėjimą integruotis ir siekti karjeros, didesnių pajamų, ir kartu padėti savo šaliai, iš kurios jie išvyko. Ypač jei tai yra kariaujanti šalis.

Neaktualu dirbantiems ne aptarnavimo sferoje

„Noriu priminti, kad šis įstatymas yra ne apie tai, kad mokėti lietuviškai privalo dirbantis darbą sandėlyje ar virtuvėje. Šis reikalavimas atsiranda tik tiems, kurie tiesiogiai turi kontaktą su klientu ir privalo aptarnauti lietuvių kalba“, − Seimo posėdyje yra sakiusi parlamentarė.

Už šiuos pakeitimus balsavo 78 Seimo nariai, susilaikė 5 parlamentarai.

Pagal Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento inf.