„Independence“ liks Lietuvoje ir po 2024 metų

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorės „Klaipėdos naftos” (KN) akcininkai visuotiniame susirinkime priėmė sprendimą dėl laivo-saugyklos su išdujinimo įranga (FSRU) „Independence“ įsigijimo ir įsigijimo sąlygų, kurios buvo numatytos nuomos sutartyje.

„Terminalas nuo pat veiklos pradžios pateisino savo vardą ir siektą tikslą – šiandien esame užsitikrinę nepriklausomybę nuo rusiškų dujų adatos. Sėkmingai diversifikavę tiekimo rinkas ir galime apsirūpinti gamtinėmis dujomis iš viso pasaulio. Dabartinių geopolitinių įtampų kontekste energetinis saugumas ir nepriklausomybė įgauna dar didesnės reikšmės. Sprendimas įsigyti laivą-saugyklą yra svarbus ir reikalingas sprendimas, užtikrinsiantis strateginių energetikos siekių įgyvendinimą”, – sako energetikos ministras Dainius Kreivys.

SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ nuo 2014 metų nuomojamas iš Norvegijos kompanijos „Höegh LNG“, kuri 2012 m. laimėjo tarptautinį laivo-saugyklos tiekimo viešąjį pirkimo konkursą.

Naudingiausias pasiūlymas

Kaip numatyta Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatyme, SGD terminalo operatorius pasirenka ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą laivo-saugyklos įsigijimui ir iki 2024 m. gruodžio 31 d. nuosavybės teise įsigyja laivą-saugyklą su išdujinimo įranga bei tampa jo valdytoju. Terminalo veikla užtikrinama iki 2044 m. gruodžio 31 d.

SGD ilgalaikio tiekimo užtikrinimo projektas, kurio svarbiausia dalis – SGD laivo-saugyklos įsigijimas, padeda stiprinti valstybės energetinį saugumą ir savarankiškumą, užtikrinant galimybę alternatyviais būdais patenkinti šalies dujų poreikį, garantuoti patikimą elektros energijos gamybą.

Sutaupo po 150 milijonų kasmet

„SGD terminalo kuriama nauda – daugiau nei akivaizdi. Mūsų atlikta kaštų ir naudos analizė rodo, kad eksploatuodama SGD terminalą Lietuva, priklausomai nuo dujų kainos ir vartojamo dujų kiekio, kasmet sutaupo apie 140-150 mln. eurų dujų vartotojams. Be minėtos ekonominės naudos yra daugiau nei akivaizdu, kad be šios infrastruktūros mūsų pramonė ir vartotojai patirtų ne tik potencialius ekonominius nuostolius dėl galimų kainų manipuliacijų iš Rusijos, bet ir turėtų prisiimti tiekimo patikimumo ir veiklos tęstinumo rizikas. Šiuo metu pasaulio, tarp jų ir Europos didžiosios valstybės, atsisuka į SGD terminalus kaip vieną iš pagrindinių energetinio saugumo garantų. KN turėdama unikalias kompetencijas ir patirtis eksploatuojant bei vystant tokio tipo terminalus pasaulyje, gali sėkmingai išnaudoti šias kompetencijas prisidedant tiek prie papildomos vertės generavimo savo akcininkams, tiek prie kitų šalių tvaresnio ir saugesnio apsirūpinimo energija“, – sako KN generalinis direktorius Darius Šilenskis.

Siekdama rasti ekonomiškai naudingiausią FSRU sprendinį, 2021 m. KN atliko rinkos tyrimą bei tarptautinę viešojo pirkimo procedūrą. Viešojo pirkimo procedūros metu potencialūs tiekėjai iš esmės pripažino negalintys pasiūlyti ekonomiškai naudingesnio sprendinio nei turima FSRU „Independence” išpirkimo opcija.

Akcininkams priėmus sprendimus dėl FSRU „Independence” išpirkimo, KN turi informuoti „Höegh LNG“ apie savo sprendimą pasinaudoti FSRU „Independence“ išpirkimo opcija per nuomos sutartyje numatytą laiko tarpą. Jis baigiasi 2022 m. gruodžio mėnesį. Pirkimo sutartis turėtų būti sudaryta ne vėliau nei iki 2024 m. gruodžio mėnesio.  Taip pat dar šiemet planuojama priimti papildomus sprendimus, susijusius su laivo valdymu ir registravimu.

2021 m. per Klaipėdos SGD terminalą importuota 62 proc. viso į rinkas patiekto dujų kiekio, skirto Lietuvos, Baltijos šalių ir Suomijos vartotojams. Daugiausiai gamtinių dujų per infrastruktūrą Klaipėdoje praėjusiais metais buvo importuota iš JAV.

Energetikos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite