Lietuvos bankas pirmą kartą skelbia mūsų šalies ir kitų euro zonos šalių kredito įstaigų (bankų, kredito unijų) sutarto termino (terminuotųjų) indėlių ir paskolų palūkanų normų palyginimą. Jis parengtas atsižvelgus į Europos centrinio banko (ECB) nustatomų pagrindinių palūkanų normų pokyčius ir jų įtaką paskolų palūkanų normoms. Įtrauktos tos euro zonos šalys, kurių duomenys skelbiami ECB interneto svetainėje. Atsižvelgdamas į šių duomenų ir jų palyginimo aktualumą, Lietuvos bankas planuoja juos skelbti periodiškai.

„Ši informacija suteiks galimybę ne tik patogiai ir paprastai analizuoti, kaip keitėsi indėlių ir paskolų palūkanos Lietuvoje nuo 2015 m. (kai buvo įvestas euras), bet ir palyginti pokyčius mūsų šalyje su visos euro zonos tendencijomis, susipažinti su naujausiais turimais atskirų šalių duomenimis“, – sako Ramūnas Baravykas, Lietuvos banko Duomenų ir statistikos departamento direktorius.

2022 m. pradėjusios didėti palūkanų normos didėjo ir 2023 m., o Lietuva 2023 m. birželio mėn. pateko tarp euro zonos šalių su didžiausiomis indėlių ir paskolų palūkanų normomis.

Namų ūkių sutarto termino indėlių tiek Lietuvos, tiek euro zonos kredito įstaigose palūkanų normos didėja nuo 2022 m. pradžios ir per pirmus šešis 2023 m. mėnesius padidėjo atitinkamai 2,24 ir 1,23 proc. punkto – iki 3,26 ir 2,70 proc. Pirmauja Estija, Italija, Prancūzija, Lietuva – ketvirtoje vietoje.

Ne finansų bendrovių (įmonių) indėlių tiek Lietuvos, tiek euro zonos kredito įstaigose palūkanų normos didėja nuo 2022 m. vidurio ir per pirmus šešis 2023 m. mėnesius padidėjo atitinkamai 1,96 ir 1,33 proc. punkto – iki 3,24 ir 3,16 proc. Lietuva yra penktoje vietoje po Prancūzijos, Suomijos, Airijos ir Estijos.

Ir Lietuvos, ir euro zonos kredito įstaigų paskolų namų ūkiams vartojimui palūkanų normos per pirmus šešis 2023 m. mėnesius padidėjo atitinkamai 0,28 ir 0,98 proc. punkto – iki 9,45 ir 7,43 proc. Lietuva – ketvirta po Latvijos, Estijos ir Graikijos.

Euro zonos kredito įstaigų paskolų namų ūkiams būstui įsigyti palūkanų normos didėja nuo 2022 m. pradžios, o Lietuvos – nuo 2022 m. vidurio. Per pirmus šešis 2023 m. mėnesius Lietuvos ir euro zonos kredito įstaigų paskolų namų ūkiams būstui įsigyti palūkanų normos padidėjo atitinkamai 1,24 ir 0,87 proc. punkto – iki 5,58 ir 3,75 proc. Lietuva – antra po Latvijos.

Ir Lietuvos, ir euro zonos kredito įstaigų paskolų namų ūkiams kitiems tikslams palūkanų normos auga nuo 2022 m. pradžios ir per pirmus šešis 2023 m. mėnesius padidėjo atitinkamai 0,93 ir 1,28 proc. punkto – iki 7,52 ir 5,05 proc. Lietuva – antroje vietoje po Estijos.

Ir Lietuvos, ir euro zonos kredito įstaigų paskolų ne finansų bendrovėms palūkanų normos auga nuo 2022 m. vidurio ir per pirmus šešis 2023 m. mėnesius padidėjo atitinkamai 1,27 ir 1,34 proc. punkto – iki 6,07 ir 4,78 proc. Lietuva – pirmoje vietoje, po jos – Estija, Slovakija.

Lietuvos banko inf.