Indėlių ir paskolų palūkanų normų palyginimas: Lietuva ir euro zona

Lietuvos bankas pirmą kartą skelbia mūsų šalies ir kitų euro zonos šalių kredito įstaigų (bankų, kredito unijų) sutarto termino (terminuotųjų) indėlių ir paskolų palūkanų normų palyginimą. Jis parengtas atsižvelgus į Europos centrinio banko (ECB) nustatomų pagrindinių palūkanų normų pokyčius ir jų įtaką paskolų palūkanų normoms. Įtrauktos tos euro zonos šalys, kurių duomenys skelbiami ECB interneto svetainėje. Atsižvelgdamas į šių duomenų ir jų palyginimo aktualumą, Lietuvos bankas planuoja juos skelbti periodiškai.

„Ši informacija suteiks galimybę ne tik patogiai ir paprastai analizuoti, kaip keitėsi indėlių ir paskolų palūkanos Lietuvoje nuo 2015 m. (kai buvo įvestas euras), bet ir palyginti pokyčius mūsų šalyje su visos euro zonos tendencijomis, susipažinti su naujausiais turimais atskirų šalių duomenimis“, – sako Ramūnas Baravykas, Lietuvos banko Duomenų ir statistikos departamento direktorius.

2022 m. pradėjusios didėti palūkanų normos didėjo ir 2023 m., o Lietuva 2023 m. birželio mėn. pateko tarp euro zonos šalių su didžiausiomis indėlių ir paskolų palūkanų normomis.

Namų ūkių sutarto termino indėlių tiek Lietuvos, tiek euro zonos kredito įstaigose palūkanų normos didėja nuo 2022 m. pradžios ir per pirmus šešis 2023 m. mėnesius padidėjo atitinkamai 2,24 ir 1,23 proc. punkto – iki 3,26 ir 2,70 proc. Pirmauja Estija, Italija, Prancūzija, Lietuva – ketvirtoje vietoje.

Ne finansų bendrovių (įmonių) indėlių tiek Lietuvos, tiek euro zonos kredito įstaigose palūkanų normos didėja nuo 2022 m. vidurio ir per pirmus šešis 2023 m. mėnesius padidėjo atitinkamai 1,96 ir 1,33 proc. punkto – iki 3,24 ir 3,16 proc. Lietuva yra penktoje vietoje po Prancūzijos, Suomijos, Airijos ir Estijos.

Ir Lietuvos, ir euro zonos kredito įstaigų paskolų namų ūkiams vartojimui palūkanų normos per pirmus šešis 2023 m. mėnesius padidėjo atitinkamai 0,28 ir 0,98 proc. punkto – iki 9,45 ir 7,43 proc. Lietuva – ketvirta po Latvijos, Estijos ir Graikijos.

Euro zonos kredito įstaigų paskolų namų ūkiams būstui įsigyti palūkanų normos didėja nuo 2022 m. pradžios, o Lietuvos – nuo 2022 m. vidurio. Per pirmus šešis 2023 m. mėnesius Lietuvos ir euro zonos kredito įstaigų paskolų namų ūkiams būstui įsigyti palūkanų normos padidėjo atitinkamai 1,24 ir 0,87 proc. punkto – iki 5,58 ir 3,75 proc. Lietuva – antra po Latvijos.

Ir Lietuvos, ir euro zonos kredito įstaigų paskolų namų ūkiams kitiems tikslams palūkanų normos auga nuo 2022 m. pradžios ir per pirmus šešis 2023 m. mėnesius padidėjo atitinkamai 0,93 ir 1,28 proc. punkto – iki 7,52 ir 5,05 proc. Lietuva – antroje vietoje po Estijos.

Ir Lietuvos, ir euro zonos kredito įstaigų paskolų ne finansų bendrovėms palūkanų normos auga nuo 2022 m. vidurio ir per pirmus šešis 2023 m. mėnesius padidėjo atitinkamai 1,27 ir 1,34 proc. punkto – iki 6,07 ir 4,78 proc. Lietuva – pirmoje vietoje, po jos – Estija, Slovakija.

Lietuvos banko inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Orai: bus šlapdribos, sniego, plikledžio

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artėjantį savaitgalį. Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, naktį buvo krituliai (sniegas, šlapdriba). Kai kur plikledis. Vėjas rytų, pietryčių, 6-11 m/s. Temperatūra buvo nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Dieną daug kur krituliai, vyraus nedidelis lietus, šlapdriba. Vietomis rūkas, plikledis. Vėjas pietinių krypčių, 6-11 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos. Gruodžio 6 d., penktadienį, vietomis silpni krituliai. Vėjas pietryčių, 8-13 m/s, dieną kai kur gūsiai sieks 15-17 m/s. Temperatūra

Seimas svarstys siūlymą didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui

Seimas pradėjo svarstyti Išmokų vaikams įstatymo pataisas, kuriomis siūloma beveik dvigubai didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui. Pasak projektą pristačiusio parlamentaro Gintauto Palucko, siekiama šią universalią išmoką didinti nuo dabar nustatyto 11 iki 20 BSI (bazinė socialinė išmoka) dydžio. Tiek pat ši išmoka didėtų įvaikinus vaiką ar paėmus jį globoti. „Šeimos, turinčios vaikų, pagal statistiką labai sparčiai krenta į skurdo riziką patiriančių kategoriją ir šiandien išmoka gimus vaikui tikrai ne tai kad nedengia, bet apskritai labai vargiai kompensuoja pirmąsias išlaidas gimus

Duomenų viliojimo pratybose dalyvavo per 150 organizacijų: reikia būti atidesniems

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos lapkričio paskutinę savaitę organizavo trečią šiais metais „Kibernetinis skydas PhishEx 2024“ pratybų etapą. Šio etapo metu išsiųsta daugiau nei 109 tūkst. duomenų viliojimo ataką imituojančių elektroninių laiškų, skirtų darbuotojams iš 152 organizacijų. Pratybų metu riziką keliančius veiksmus atliko 15 proc. personalo. „Organizacijos vis aktyviau naudojasi galimybe stiprinti darbuotojų budrumą – paskutinio pratybų etapo metu buvo išsiųstas rekordinis skaičius laiškų. Rezultatai rodo, jog dėmesys ir investicijos darbuotojų švietimui kibernetinio saugumo tema turi dar

Nuo 2025 m. vairavimo egzaminai Lietuvoje – tik valstybine lietuvių arba oficialiomis ES kalbomis

Nuo 2025 m. sausio 1 d. vairavimo egzaminus Lietuvoje bus galima laikyti tik lietuvių arba kitomis oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis. Tai įtvirtinta Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakyme. Juo siekiama skatinti valstybinės kalbos vartojimą, stiprinti užsieniečių integraciją į visuomeninį gyvenimą bei užtikrinti geresnį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis. „Šis sprendimas padės sumažinti išorės grėsmių poveikį nacionaliniam saugumui. Laikomės aiškios ir vertybiškai pagrįstos pozicijos – viešosios paslaugos Lietuvoje negali būti teikiamos šalies agresorės kalba. Kaip ES valstybė, užtikriname galimybę gauti

Taip pat skaitykite