Ilgąjį savaitgalį dalis Lietuvos gyventojų išnaudos trumpam pabėgimui į užsienį. Tokios kelionės mūsų šalyje vis labiau populiarėja – žmonės renkasi išvykas į kitus Europos miestus, kelių dienų poilsį šiltuosiuose kraštuose ar pramogas slidinėjimo kurorte.

Lietuviai mėgsta

Šiemet Lietuvos gyventojų dar laukia keturi ilgieji savaitgaliai. Kelionių mėgėjai į kelių dienų išvykas svetur turės galimybę leistis artėjantį Kovo 11-osios savaitgalį, Velykų dienomis, per Jonines ir Vėlines.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė atkreipia dėmesį, kad ir mūsų šalies keliautojai pastaraisiais metais ypač pamėgo „mini keliones“ arba trumpas ir itin turiningas išvykas. Pasak V. Katilienės, trumpų užsienio kelionių populiarumą įrodo ir Vasario 16-osios ilgojo savaitgalio statistika.

„Mūsų bendrovės duomenys rodo, kad kelionių draudimu prieš valstybės atkūrimo dienos savaitgalį apsidraudė 62 proc. daugiau žmonių nei apsidraudžiama prieš įprastą savaitgalį“, – komentuoja draudimo bendrovės atstovė.

„Gjensidige“ duomenimis, populiariausia klientų atostogų trukmė – 8 dienos, tačiau iškart po tokio laikotarpio pagal populiarumą rikiuojasi 3 ir 4 dienų atostogos.

„Dėl prieinamų bilietų kainų ir skrydžių krypčių įvairovės Lietuvoje padaugėjo keliautojų, dažnai besileidžiančių į trumpas keliones. Vietoj suplanuotų ilgų kelionių su didžiule programa žmonės vis dažniau stengiasi gauti maksimalią patirtį per porą dienų. „Mini kelionės“ dažnai suorganizuojamos spontaniškai, jos nėra labai brangios, reikalauja kur kas mažiau planavimo, todėl ypač populiarios tarp jaunesnių žmonių. Kartais jos netgi tampa proginėmis – žmonės tokiu būdu vyksta su artimaisiais ar draugų kompanija švęsti gimtadienių ar kitų progų. Ši tendencija itin ryški jau ne tik užsienio šalyse, bet ir Lietuvoje,“ – pasakoja draudimo bendrovės Žalų departamento vadovė Baltijos šalims.

Patarimai vykstantiems į užsienį

V. Katilienė savaitgaliui išvykstantiems į užsienį pateikia svarbų praktinį patarimą. „Apsidraudžiant reikėtų draudimo galiojimo pabaigos datą nustatyti diena vėliau, negu planuojate baigti kelionę. Taip išvengsite nemalonių netikėtumų, jei dėl nuo jūsų nepriklausančių priežasčių, kelionė užtruktų. Pavyzdžiui, sugestų turistinis autobusas ar negalėtumėt išskristi. Jei tuo metu susirgtumėte ar turėtumėte įsigyti vaistų, draudimo apsauga galiotų“, – pabrėžia draudikė.

Ji išskiria ir dar vieną tendenciją, kuri pastaraisiais metais formuojasi kelionių draudimo rinkoje. „Itin dažnai, pavyzdžiui, į kaimynines valstybes vykstantys žmonės apsidraudžia metiniu kelionių draudimu. Nors tokių klientų yra mažuma, tačiau jau yra žmonių, kurie renkasi nuolatinę apsaugą, nes labai dažnai keliauja į užsienio šalis“, – teigia draudimo bendrovės atstovė.

Pasak V. Katilienės, daugiausiai draudžiamųjų įvykių dėl sveikatos sutrikimų sulaukiama iš tų šalių, kurios vienu ar kitu metų laiku sutraukia didžiausius turistų srautus. „Tai kelionės, kuriose dažnai būnama žmonių susibūrimo vietose ir mėgaujamasi vietinės virtuvės patiekalais ar gatvės maistu. Be to, susiruošimui į trumpas keliones paprastai skiriama mažiau dėmesio. O tai reiškia, kad keliautojai gali susidurti su oru perduodamomis virusinėmis infekcijomis, virškinamojo trakto sutrikimais ir namie pamirštais medikamentais“, – pasakoja draudikė.

V.Katilienė pateikia pavyzdį, kad kelionių draudimas vienam asmeniui, trims dienoms išsiruošusiam į Paryžių, kainuotų 4,51 Eur. Praėjusiais metais draudimo bendrovė „Gjensidige“ kelionių draudimo klientams išmokėjo 1,8 mln. eurų.