Iki lapkričio 3 d.  gyventojai dar gali teikti paraiškas kompensacijoms už taršių šildymo katilų keitimą

Energetikos ministerija informuoja, kad neprijungtų prie centrinio šildymo sistemos daugiabučių namų gyventojai ir individualių gyvenamųjų namų savininkai, norintys pasikeisti iškastiniu kuru kūrenamus katilus į netaršius šildymo įrenginius, dar dvi savaites gali teikti paraiškas paramai gauti.

Nuo kvietimo pradžios prašymus dėl mažiau taršių šildymo įrenginių keitimo pateikė virš 900 gyventojų. Bendra prašoma kompensuoti suma siekia beveik 3 mln. eurų. Šiam kvietimui iš Klimato kaitos programos lėšų skirta 15,30 mln. eurų.

Gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius galima keisti į naują 5 klasės efektyvumo biokuro katilą arba šilumos siurblį, kuris naudoja geoterminę, hidroterminę arba aeroterminę energiją.

Daugiausiai paraiškų sulaukta iš didžiųjų šalies savivaldybių. Populiariausia priemonė – šilumos siurbliai (oras-vanduo), dėl kurių įsigijimo paraiškas pateikė daugiau kaip 600 gyventojų. Į kompensacijas dėl biokuro katilų įsigijimo pretenduoja 135 asmenys, dėl šilumos siurblių (žemė-vanduo) – virš 70, o dėl šilumos siurblių (oras-oras) – 57 gyventojai.

Energetikos ekspertų vertinimu, priklausomai nuo seno šildymo katilo stovio, jį pakeitus į šilumos siurblį, energijos efektyvumo padidėjimas gali siekti iki 6 kartų, o pakeitus nauju 5 klasės biokuro katilu – iki 2 kartų.

Teikti paraiškas gyventojai gali per Aplinkos projektų valdymo agentūros informacinę sistemą APVIS iki lapkričio 3 d.

Energetikos min. inf.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kuršių nerijai – 25-eri UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

2025 m. minima ypatinga sukaktis – prieš 25-erius metus Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Tai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio keliautojų, menininkų, mokslininkų pamilta vietovė. Kuršių nerijoje, susijungus gamtos stichijoms ir žmogaus valiai, buvo sukurtas ir tebekuriamas unikalus kraštovaizdis.  Gamtos ir žmogaus balansas Beveik šimtą kilometrų dviejų valstybių teritorijoje besidriekianti nerija – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 2000 m. Aukščiausias įmanomas tarptautinis įvertinimas Kuršių nerijai suteiktas remiantis svarbiu kriterijumi: „Kuršių

Atkurtos Lietuvos valstybės signatarai – verslumo skatintojai ir inovatoriai

signatarai

Vasario 16-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje: prieš 107 metus buvo atkurta Lietuvos valstybė. 20 signatarų pasirašė mūsų valstybės atkūrimo aktą. Tarp šių mūsų šalies kūrėjų buvo verslininkų, investuotojų ir inovatorių, suformavusių augančios ir konkurencingos to laikotarpio Lietuvos ekonomikos pamatus. Bent du iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, šių laikų terminais, galima pavadinti inovatoriais  ir startuolių kūrėjais. Jono Vailokaičio ir Jono Smilgevičaus dėka Lietuvoje sparčiai kūrėsi pažangūs startuoliai, augo investicijos į įvairius novatoriškus projektus, buvo diegiamos inovacijos, ypač pramonėje ir žemės ūkyje.

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Taip pat skaitykite