Seime svarstoma, kad atlikti karo tarnybos jaunuoliai būtų šaukiami iš karto po mokyklos, ir tik nesurinkus reikiamo skaičiaus būtų pereinama prie studijuoti jau pradėjusių jaunuolių. Tai palaiko jaunimo organizacijos, kurios mato trūkumų studentus atlikti karo prievolės pašaukiant iš studijų, jam pritartų ir Krašto apsaugos ministerija, nors siūlo išlaikyti principą, kad studijos aukštojoje mokykloje būtų išbrauktos iš karo tarnybos atidėjimo pagrindų. Tai aptarta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete.

Jaunimas – už šaukimą iškart po mokyklos

Jaunimo organizacijų atstovai pasisakė už visuotinį šaukimą, bet siūlė jaunuolius į karo tarnybą šaukti iškart po mokyklos, kad nebūtų pertrauktos studijos. Studentų sąjungos atstovas teigė, jog studentams gali būti per sudėtinga studijų metu karo tarnybą derinti su mokslais, net sudarius tokią galimybę dalyvaujant Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stojant į Krašto apsaugos savanorių pajėgas (KASP), nes dalis studijų vyksta ir savaitgaliais, be to, dalis jaunuolių norėdami išsilaikyti turi dirbti. Esą optimalus variantas būtų karo tarnybą atlikti arba prieš studijas, arba po jų, bet ne pačių studijų metu.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) atstovas teigė, jog organizacija palaiko visuotinį šaukimą – tiek vyrų, tiek moterų – taip pat mato galimybę karo prievolę derinti su studijomis. Tačiau ir jis tvirtino, jog organizacija nepritartų studijų pertraukai. Lietuvos moksleivių sąjungos atstovė sakė, kad moksleiviai pritaria judėjimui link visuotinio šaukimo ir palaiko šaukimą pradėti iškart po mokyklos.

Ministerija remia siūlymą dėl šaukimo po mokyklos

Krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus teigė, jog Krašto apsaugos ministerija (KAM) laikosi savo pateikto modelio, jog aukštojo mokslo studijos būtų išbrauktos iš tarnybos atidėjimo pagrindų, bet pirmas prioritetinis sąrašas šaukiamųjų galėtų būti jaunuoliai, kurie ką tik baigė mokyklas. „Pirmas prioritetinis šaukiamųjų sąrašas būtų jaunuoliai, kurie ką tik būtų pabaigę vidurines mokyklas ir iš karto būtų šaukiami į karo tarnybą, ir tik po privalomosios karinės tarnybos jie galėtų studijuoti“, – sakė Ž. Tomkus.

„Studijos aukštojoje mokykloje turėtų būti išbraukiamos iš atidėjimo pagrindų, tačiau sudarant galimybę karinį parengtumą įgyti dar prieš studijas, sukuriant tam tikras motyvacines priemones jaunuoliams, kurie atliks tarnybą“, – pažymėjo viceministras. Pasak jo, pagal tokį principą iš pradžių būtų šaukiami tik mokyklas baigę jaunuoliai ir tik nesurinkus reikiamo skaičiaus toliau būtų kviečiami devyniolikmečiai, dvidešimtmečiai ir kiti. Jis pažymėjo, kad tai kol kas tik žodinis variantas, dėl kurio tartasi Seimo Švietimo ir mokslo komitete.

NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas informavo, kad Švietimo komitetas kaip galimą variantą siūlo karo tarnybą atlikusiems jaunuoliams sudaryti atskirą eilę stojant į valstybės finansuojamas vietas, tačiau pabrėžė, jog tai kol kas tik žodinis variantas. „Gal galima padidinti valstybės finansuojamų vietų ir sukurti socialinį liftą žmonėms iš socialiai jautresnių sluoksnių, motyvuot juos eiti į kariuomenę ir jie kartu būtų atskiroj eilėj į valstybinį finansavimą, kas būtų labai protingas sprendinys ir sujungtų motyvaciją su karine tarnyba“, – svarstomą variantą įvertino NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Naujas modelis: šaukti daugiau, jaunesnių

Seimui svarstant šaukimo į kariuomenę sistemos pertvarką, sudarančią prielaidas į karo prievolę kviesti daugiau jaunuolių, aptariami įvairūs siūlymai. Pagal naująjį modelį tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18-21 metų jaunuoliai. Šiuo metu šaukiami 18-23 metų vaikinai. Studijavimas aukštojoje mokykloje daugiau nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Aukštųjų mokyklų studentai tarnybą atliktų dalyvaudami Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose arba stodami į Krašto apsaugos savanorių pajėgas ir taip suderindami ją su mokslais. Pasirinkusiems tokią karo prievolės formą studijuojantiems jaunuoliams tarnauti reikėtų kas trečią savaitgalį. Jie taip pat galėtų stabdyti studijas ir atlikti įprastą tarnybą.

Pokyčiai numato ir įprastos tarnybos diferencijavimą pagal trukmę – jaunuoliai turėtų galimybę atlikti šešių arba devynių mėnesių tarnybą. Savanoriškai tarnybą norintys atlikti asmenys, kaip ir dabar, galėtų tą padaryti 18-38 metų amžiaus. Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiami apie 4 tūkst. karių. Krašto apsaugos ministerija ketina po reformos šauktinių skaičių padidinti iki 5 tūkstančių.

Seimo inf.