Europos Komisijos organizuotame ES valstybių narių Invazinių rūšių komiteto posėdyje buvo pritarta Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašo papildymui naujomis 26 rūšimis. Po vykusio balsavimo į sąrašą įrašytos ir keturios Lietuvai aktualios rūšys: kanadinė audinė (Neogale vison), dėmėtasis elnias (Cervus nippon), japoninė reinutrė (Reynoutria japonica) ir sachalininė reinutrė (Reynoutria sachalinensis). 

Įtrauktoms į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą (arba kitaip vadinamą ES invazinių rūšių sąrašą) rūšims bus taikomos Reglamento ((ES) Nr. 1143/2014) dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo nuostatos. 

Šiuo reglamentu nustatytas invazinių rūšių valdymas ir naudojimo ribojimai, t. y. draudžiama tokias rūšis tyčia įvežti, laikyti, dauginti ir platinti be leidimo. Naudoti gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis, leidžiama tik gavus leidimą moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje arba tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus. 

Pagrindinės Reglamento nuostatos perkeltos į Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą ir Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarką. Kadangi ES invazinių rūšių sąraše yra gyvūnų ir augalų rūšių, kurias ūkio subjektai, privatūs asmenys, zoologijos ir botanikos sodai bei kiti asmenys augina, laiko, veisia ar kitaip naudoja, Europos Komisija šių rūšių savininkams nustatė pereinamuosius laikotarpius, kad jie galėtų įgyvendinti Reglamente nurodytas sąlygas. 

Kanadinė audinė pavojinga paukščiams, žuvims ir kt.

Kanadinė audinė – plėšrus, itin prisitaikantis žinduolis, mintantis smulkiais gyvūnais: paukščiais, žuvimis, varliagyviais ir graužikais. Ši rūšis daro itin didelę žalą vietinėms ekosistemoms, ypač vandens paukščiams, perintiems kolonijomis ar ant žemės. Viena kanadinė audinė gali sunaikinti visą paukščių koloniją. Šios rūšies paplitimas gamtoje yra viena iš priežasčių, dėl kurių Lietuvoje išnyko vietinė europinė audinė. Nors laisvėje gyvenančių kanadinių audinių populiacija 2007-2021 m. laikotarpiu svyravo tarp 9 000-12 000 individų, 2025 m. sausio 1 d. duomenimis, kailinių žvėrelių fermose buvo laikoma net 731 000 audinių. 

„Svarbiose gamtinėse teritorijose, tokiose kaip Žuvinto ežeras, nekontroliuojama kanadinė audinė padarė ypač didelę žalą vandens paukščiams. Prieš 20 metų, dar nepradėjus vykdyti audinių populiacijos reguliavimo programos, Žuvinte kasmet būdavo sunaikinamos ištisos rudagalvių kirų kolonijos – žūdavo tiek suaugę paukščiai, tiek jaunikliai. Kai kuriais metais fiksuodavome iki 800 papjautų jauniklių, tačiau realus skaičius, tikėtina, buvo dar didesnis. Audinės naikino ir kitų saugomų rūšių – upinių ir juodųjų žuvėdrų, nendrinių lingių, kragų, ančių, tarp jų ir labai sparčiai nykstančios rudagalvės anties lizdus ir vadas. Tai sunkiai suvaldoma, invazinė rūšis“, – teigė Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistas Arūnas Pranaitis. 

Dėmėtieji elniai kenkia tauriųjų elnių genofondui

Į sąrašą taip pat įtrauktas ir dėmėtasis elnias. Šie gyvūnai, pabėgę iš aptvarų, sėkmingai natūralizuojasi gamtoje ir hibridizuodamiesi daro neigiamą poveikį vietinėms elninių šeimos rūšims, ypač tauriųjų elnių populiacijos genofondui. Aplinkos apsaugos agentūra yra išdavusi apie 70 leidimų laikyti dėmėtuosius elnius nelaisvėje, o medžioklės plotų naudotojams kasmet suteikiama po 4-5 leidimus išimti šiuos gyvūnus iš gamtos. 

Japoninė ir sachalininė reinutrės nustelbia beveik visus vietinius augalus ir sunaikina augalų bendrijas. Jų šaknys padaro žalos infrastruktūrai: ardo pastatų pamatus, sienas, kelius, užtvankas, vamzdynus ir melioracijos sistemas. Lietuvoje plinta su išmestomis sodų ir gėlynų atliekomis ir su rekultivavimui naudojamu šakniastiebiais užkrėstu dirvožemiu. 

Kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, Lietuva turi laikytis reglamento nuostatų, kuriuo siekiama valdyti invazinių rūšių daromą žalą biologinei įvairovei, žmonių sveikatai ir ekonomikai.  

„Planuojama, kad naujas EK patvirtintas sąrašas įsigalios 2025 m. vasaros pabaigoje. Penktadienio derybose su EK buvo pritarta, kad kanadinei audinei, kaip rūšiai, kuri auginama kaip kailinis žvėrelis Danijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Lietuvoje ir kitose ES valstybėse ir bus patiriamas socioekonominis poveikis bei kanadiniam bebrui (paplitusiam Suomijoje) bus nustatytas 2 metų atidėjimo laikotarpis. Tai reiškia, kad šios rūšys bus įrašytos į sąrašą, tačiau Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 nuostatos bus pradėtos taikyti tik po dviejų metų“ – teigia Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė.   

Tuomet dar bus nustatytas 2 metų pereinamasis laikotarpis, per kurį ūkio subjektai turės gauti leidimus naudoti kanadinę audinę ūkiniais tikslais, t. y. nebus uždrausta naudoti šios rūšies.  

Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas nuo 2027 m. sausio 1 d. uždraudė Lietuvoje laikyti ar veisti laukinius gyvūnus (taip pat ir kanadines audines) kailių gavybos ar pardavimo tikslais.

Aplinkos apsaugos agentūros inf.