Lietuvos savivaldybių asociacijos šią savaitę Helsinkyje lankėsi Lietuvos merų ir administracijos direktorių delegacija. Jie susipažino su ne vienerius metus civilinės saugos tinklą vystančios Suomijos patirtimi.

Iš Šilutės į Helsinkį nuvyko Savivaldybės administracijos direktorius Andrius Jurkus ir direktoriaus pavaduotoja Edita Šukytė.

Pirmadienį savivaldybių vadovai susitiko su Suomijos savivaldybių asociacijos atstovais, kurie papasakojo apie šios šalies savivaldybių atsakomybes, funkcijas ir pasirengimą kritinėms situacijoms.

309 savivaldybes turinčioje Suomijoje bene didžiausias vaidmuo civilinės saugos srityje tenka vadinamosioms gerovės paslaugų apskritims, kurių yra 21. Būtent jos atsakingos už evakuacijos planų parengimą, slėptuvių tinklą, gelbėjimo tarnybų veiklą.

Pasak Suomijos savivaldybių asociacijos atstovo Ari Korhoneno, šioje srityje Suomijos pasirengimas siekia ne vieną dešimtmetį. Tačiau po Rusijos karinės invazijos Ukrainoje visų valstybės institucijų veiksmų koordinavimas tapo vienu pagrindinių prioritetų.

Kartu su visuomene

Pasak A. Korhoneno, Suomijos visuotinės gynybos modelis labiausiai remiasi glaudžiu valdžios institucijų, verslo, nevyriausybinių organizacijų ir pačių piliečių bendradarbiavimu. Ne mažiau svarbu ir tai, kad didžiosios savivaldybės, kurios turi daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių, dalintųsi turimais resursais, algoritmais ir patirtimi su mažesnėmis.

Būtent šiuo tikslu buvo įkurtas ir Saugių ir krizėms atsparių savivaldybių tinklas, kurį koordinuoja Suomijos savivaldybių asociacija. Šiame tinkle savanoriškai dalyvauja apie 600 atstovų iš 270 savivaldybių. Tinklo atstovai dalinasi rekomendacijomis, kaip efektyviai pasirengti įvairioms krizinėms situacijoms, informacija apie aktualiausius su saugumu susijusius įvykius ir veiksmus jų metu, formuoja visapusišką šalies savivaldybių parengties žemėlapį.

Slėptuvės daugiabučiuose

Lietuvos merai ypač domėjosi Suomijoje galiojančiu įpareigojimu įrengti slėptuves daugiabučiuose namuose, gelbėjimo tarnybų atsakomybe karo atveju, įvairių visuomenės grupių evakuacijos planais.

Šiuos klausimus Lietuvos delegacija aptarė ir susitikime su Lietuvos ambasadoriumi Suomijoje Edvilu Raudonikiu, kuris pabrėžė, jog abi šalys susiduria su panašiais saugumo iššūkiais, todėl pasikeitimas unikalia kiekvienos patirtimi šiandien yra ypač aktualus ir gal suteikti naujų impulsų stiprinti civilinės saugos priemones.

6000 žmonių talpinanti slėptuvė

Antrą vizito dieną Lietuvos savivaldybių vadovai susitiko su Helsinkio miesto gelbėjimo tarnybos atstovais ir apžiūrėjo miesto centre esančią slėptuvę, susipažino su jos konstrukcijos principais ir techninėmis specifikacijomis. Ši vidutinio dydžio slėptuvė buvo atidaryta 2003 metais ir talpina 6 tūkstančių žmonių.

Kaip pažymėjo gelbėjimo tarnybos atstovas, Suomijoje ypač svarbu tai, kad taikos metu slėptuvės būtų naudojamos viešosioms reikmėms. Todėl jose neretai būna įrengtos sporto salės, automobilių stovėjimo aikštelės, baseinai,  įvairios kitos veiklos erdvės. Mažesnėse, daugiabučiuose namuose įrengtose slėptuvėse gyventojai neretai sandėliuoja daiktus, tačiau gali vykdyti ir kitą veiklą. Visų slėptuvių savininkai yra įpareigoti prireikus per 72 valandas pritaikyti patalpas jų pirminei paskirčiai.

Helsinkio atstovai taip pat akcentavo gyventojų atsakomybę rengiantis netikėtoms situacijoms, rūpinantis reikalingomis atsargomis bent 72 valandoms bei susipažįstant su gelbėjimo planu, kurį turi kiekvienas pastatas.

Po tūkstantį slėptuvių kasmet

Merai ir savivaldybių administracijų direktoriai taip pat lankėsi įmonėje „Temet“, kuri įrengia apie tūkstantį slėptuvių per metus, gamina specialią įrangą ir kuria technologinius sprendimus.

Iš viso Suomijoje yra daugiu kaip 50 000 slėptuvių, kuriose gali tilpti apie 4,8 mln. žmonių.

Pagal Lietuvos savivaldybių asociacijos inf.