Gyventojai vertina kokybiškus produktus: didėja jų pasiūla

Nacionalinės maisto kokybės (NKP) sistemos produktus vertinantys vartotojai žino, kad prekyboje yra ženklais „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ir „Kokybė“ pažymėtų sertifikuotų vaisių ir daržovių, kiaušinių, medaus, paukštienos. Galima įsigyti ir sertifikuotos kiaulienos, žymimos ženklu „Kokybė“, o neseniai specialius sertifikatus gavo ir pirmieji žalio karvių pieno, jo produktų tiekėjai  bei kviečių augintojas, jų produkcija nuo šio puikuosis kokybę reiškiančiu NKP ženklu.

VšĮ „Ekoagros“ ir UAB „Ekoliuks“ duomenimis, 2023 m. NKP asortimentas ne tik pasipildė naujais produktais: augo ir produkcijos sertifikatus gavusių paukštienos bei kiaušinių gamintojų skaičius. 2023 m. pabaigoje buvo 319 galiojančių NKP sertifikatų. Daugiausia iš jų – 270 – specialiais kokybę reiškiančiais ženklais  yra pažymėtų vaisių ir daržovių, 29 produktai pažymėti pagal medaus specifikaciją, 6 – pagal kiaušinių, 9 – pagal paukštienos, 2 – pagal pieno ir po 1 pagal mėsos, cukrinės konditerijos, grūdų specifikacijas.

Daugiausia sertifikuotų kokybiškų produktų pažymėta ženklu „Kokybė“ – 2023 m. galiojo 299 sertifikatai. Šie produktai sertifikuoti pagal medaus, vaisų ir daržovių, mėsos (kiaulienos), kiaušinių, paukštienos, cukrinės konditerijos, pieno specifikacijas. Praėjusiais metais  buvo suteikta 20 sertifikatų, leidžiančių ženklinti produkciją 2022 m. atsiradusiu ženklu „Nacionalinė kokybė Lietuva“, šie produktai yra sertifikuotų pagal medaus, vaisių ir daržovių, kiaušinių, paukštienos, pieno, grūdų specifikacijas.

Ženklai, užtikrinantys išskirtinę produkto kokybę: „Nacionalinė kokybė Lietuva“ ir „Kokybė“

„Vartotojai jau įvertino NKP ženklu ženklinamų produktų kokybę, tad gamintojai, siekiantys išsiskirti rinkoje ir užpildyti išties kokybiškos produkcijos nišą, vis drąsiau siekia gauti sertifikatus. Dabar teisę sertifikuoti ir prižiūrėti NKP auginimo, gamybos ir perdirbimo procesus turi ne tik VšĮ „Ekoagros“, UAB „Ekoliuks“, bet ir praėjusiais metais leidimą sertifikuoti NKP gavęs akredituotas Žemės ūkio rūmų Sertifikavimo skyrius. Tad gamintojams ir perdirbėjams atsivėrė dar daugiau galimybių sertifikuoti savo produkciją NKP ženklais“, – sako Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vedėja Jolita Martutaitytė.

Šiais ženklais gali puikuotis produktai, kurie išsiskiria natūralumu, maistingumu ir aplinkos tausojimu. Jie pasižymi išskirtiniu skoniu, kvapu, išvaizda ir konsistencija, nes taikomi ekstensyvūs auginimo, gamybos bei maistingumą išsaugantys perdirbimo būdai. Maisto pramonės ir kooperacijos skyriaus vedėja J. Martutaitytė pabrėžia, kad gaminant NKP ženklinamus produktus naudojami geriausi gamybos būdai ir aplinką tausojančios technologijos, jų sudėtyje yra didesnis biologiškai vertingų medžiagų kiekis, sumažinta energinė vertė bei riebalų, sočiųjų riebalinių rūgščių, druskos, cukraus kiekis.

Šių produktų kokybei įtakos turi ir tai, kad NKP gamybos procese ribojamas mineralinių trąšų, pesticidų, vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas, įgyvendinami paukščių auginimo be antibiotikų reikalavimai. Perdirbant tokius produktus nenaudojami konservantai, saldikliai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai.

„Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, populiarėja trumpos maisto tiekimo grandinės, kurios naudingos tiek vartotojams, tiek vietos ūkininkams, tad labai svarbu, kad šie produktai yra šviežesni, nes pateikiami vartotojui per trumpesnį nei įprasta tos kategorijos produktams laikotarpį. Parduotuvėse išvydę produktus, ženklinamus žalios spalvos „Nacionalinė kokybė Lietuva“ arba raudonos spalvos „Kokybė“ pirkėjai gali būti tikri, kad  tokie žymėjimai gali būti suteikti tik ypatingos kokybės produktams“, – sako J. Martutaitytė.

„Nacionalinė kokybė Lietuva“ ženklu žymimi sertifikuoti, aukštesnės nei įprastos kokybės maisto produktai, atitinkantys pagrindinius NKP specifikacijos reikalavimus. Ženklu „Kokybė“ žymimi tie produktai, kurie atitinka ne tik pagrindinius, bet ir papildomus, dar aukštesnius, kiekvienoje NKP specifikacijoje atskirai išdėstytus kokybės, aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės reikalavimus.

Žemės ūkio min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite