Gyventojai vėl kviečiami teikti paraiškas paramai gauti, keičiant neefektyvius biomasę naudojančius katilus Vidurio ir Vakarų Lietuvoje

Spalio 26 d. atnaujintas gyventojų paraiškų priėmimas dėl paramos neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui Vidurio bei Vakarų Lietuvoje. Numatyta šio kvietimo metu paskirstyti 6 mln. eurų paramos. Pirmasis kvietimas teikti paraiškas dėl paramos neefektyvių biomasę naudojančių katilų keitimui sulaukė didelio Vidurio ir Vakarų Lietuvos gyventojų susidomėjimo – per trumpą laiką jie pateikė 966 paraiškas. Gavus paraiškų visai numatytai paskirstyti lėšų sumai – beveik 3,54 mln. eurų, kvietimas teikti paraiškas buvo sustabdytas. Iš karto pradėtas planuoti naujas kvietimas.

Paramos priemonę administruoja Lietuvos energetikos agentūra. Gyventojų paraiškos bus priimamos, kol bus gauta prašymų visai numatytai paskirstyti sumai – 6 mln. eurų, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. balandžio 5 dienos. Paraiškos teikiamos, užpildant elektroninę formą.

Kvietimo sąlygos dotacijai gauti nesikeičia. Kaip ir pirmojo kvietimo metu, dėl paramos ir toliau gali kreiptis tie individualių bei sodo namų gyventojai, kurie neefektyvų biomasę naudojantį katilą jau yra pasikeitę į efektyvesnį šildymo įrenginį, bet ne anksčiau kaip po 2023 m. liepos 26 d. Projektų įgyvendinimo trukmė – iki 18 mėnesių. Nereikalaujama atsisakyti turimo seno katilo.

Vienas namų ūkis gali teikti tik vieną paraišką vieno individualaus namo ar sodo namo neefektyvaus šildymo katilo pakeitimui finansuoti, t. y.  tam pačiam nekilnojamojo turto objektui gali būti teikiama tik viena paraiška. Pateikiamų paraiškų skaičius neribojamas, jeigu tas pats pareiškėjas katilus keičia jam priklausančiuose keliuose skirtinguose nekilnojamojo turto objektuose. Parama neteikiama katilų keitimui daugiabučiuose namuose.

Neefektyvius ir taršius katilus galima keisti, įsirengiant naujus, nenaudotus 5-osios energinės klasės sertifikuotus biokuro katilus ar šilumos siurblius žemė-vanduo, vanduo-vanduo ir oras-vanduo. Katilų keitimas į šilumos siurblius oras-oras pagal paramos teikimo sąlygas nefinansuojamas.

Finansavimas apskaičiuojamas taikant fiksuotus įkainius. Gali būti kompensuojama vidutiniškai apie 3,5 tūkst. eurų išlaidų, pakeitus neefektyvų katilą į šilumos siurblį, ir apie 1,5 tūkst. eurų – įsirengus 5 klasės biokuro katilą. Kilus klausimų, galima kreiptis el. paštu katilukeitimas@ena.lt arba  tel. 8 5 230 3312 (darbo dienomis).

Energetikos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite