Gyventojai suskubo ženklinti augintinius – artėja svarbus terminas

Įsigaliojus Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms, ėmė sparčiai daugėti ženklinamų ir  Gyvūnų augintinių registre registruojamų šunų, kačių ir šeškų. Per septynis praėjusių metų mėnesius buvo suženklinta ir užregistruota dvigubai daugiau augintinių, nei prieš metus tuo pačiu metu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, skaičiai rodo, kad žmonių sąmoningumas ir atsakomybė auga, tačiau to dar nepakanka, nes Lietuvoje augintinių gali būti apie milijonas. Iš jų kol kas suženklinta ir Gyvūnų augintinių registre užregistruota kiek daugiau nei ketvirtadalis.

Paženklinta 40 tūkst. augintinių

„Nuo įstatymo pataisų įsigaliojimo praeitais metais iki gruodžio suženklinta daugiau kaip 40 tūkst. augintinių – dvigubai daugiau, nei 2020 m. gegužės – gruodžio mėnesiais. Akivaizdu, kad žmonės nelaukia paskutinės dienos ir rūpinasi savo keturkojais. Raginu to dar nepadariusius suskubti – ženklinimo procedūra tikrai nesudėtinga, bet labai reikalinga ir gali užtikrinti augintinio saugumą“, – sako ministras K. Navickas.

Lietuvoje iš viso yra registruota daugiau kaip 213 tūkst. augintinių. Daugiausia – šunų, jų yra beveik 145 tūkstančiai. Kačių – kiek daugiau nei 68 tūkst., o šeškų yra 421. Tačiau didžioji dalis augintinių dar nėra paženklinti ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre.

Tikimasi, kad artėjant gegužės 1-ajai, iki kurios privalu tai atlikti, augintinių savininkai suskubs pasirūpinti savo keturkojais.

Yra svetainė pazenklinkmane.lt

„Padarėme tikrai daug, kad šis reikalavimas netaptų našta. Praplėtėme ženklintojų ratą – dabar tai gali daryti ne tik veterinarai, bet ir specialius kursus baigusieji, sukūrėme internetinę svetainę pazenklinkmane.lt, kurioje labai paprasta rasti arčiausiai namų ir pigiausiai ženklinimo

paslaugas teikiančius žmones, taip pat pasirūpinome ir socialiai remtinais asmenimis – jų augintinių ženklinimo išlaidos bus kompensuojamos.

Šuns, katės ar šeško ženklinimas poodine mikroschema nėra skausmingas ne tik gyvūnui, bei ir jo šeimininko piniginei. Tereikia noro ir truputėlio laiko, o rezultatas – saugus augintinis“, – sako žemės ūkio ministras K. Navickas.

Socialiai remtinų žmonių bei gyvūnų globėjų laikomų kačių, šunų ir šeškų, atvestų iki 2021 m. gegužės 1 d., ženklinimo ir registravimo išlaidos bus kompensuojamos iki 2022 m. gruodžio 31 d. Šiais metais tam numatyta skirti 300 tūkst. Eur.

Baudos nuo 30 iki 120 eurų

Iki šių metų gegužės 1 d. gyvūnų nepaženklinę jų savininkai rizikuos gauti  baudą nuo 30 iki 120 eurų. Finansinė atsakomybė didės, jei gyvūnas ir toliau nebus ženklinamas ar sukels grėsmę aplinkiniams. Tuomet bauda gali kilti ir iki 550 eurų.

Taip pat svarbu žinoti, kad gyvūno savininkas atsakingas ne tik už savo elgesį su gyvūnu, bet ir už paties gyvūno veiksmus bei galimą jo padarytą žalą kitiems asmenims ar jų turtui. Pagal Lietuvos civilinį kodeksą žalos atveju baudžiamas ne gyvūnas, kuris mūsų teisinėje sistemoje yra traktuojamas kaip daiktas, o jo savininkas, kuris atsako už jį.

Gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų – jaunikliai turi būti paženklinami mikroschemomis perduodant gyvūnus kitiems savininkams, pavyzdžiui, juos parduodant ar dovanojant, arba, jei išveistas gyvūnas pasiliekamas sau, vėliausiai iki 4 mėnesių amžiaus. Visi Lietuvos teritorijoje gyvenantys suaugę šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti iki šių metų gegužės 1 dienos.

Žemės ūkio min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite