Gydytojas onkologas Anatolij Dementjev: „Profilaktinių patikrinimų nereikia bijoti“

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 1600 naujų krūties vėžio atvejų, iš kurių beveik 1000 moterų – nesulaukus 50 metų.

Specialistai pastebi, kad krūties vėžys „jaunėja“, greičiau plinta ir sunkiau pagydomas. Šiuolaikiniais diagnostikos ir gydymo metodais galima užkirsti kelią šiai klastingai ligai, tačiau svarbu kuo anksčiau ją diagnozuoti.

Rekomenduoja tikrintis nuo 20 metų

„Krūties vėžys – klastinga liga, nes ankstyvoje stadijoje nesukelia jokių pojūčių. Dėl šios priežasties raginu moteris nuo dvidešimties metų profilaktiškai atlikti krūtų echoskopinius tyrimus. Deja, dauguma jaunų moterų Lietuvoje to nedaro, nes bijo tikrintis. O bijoti tikrai nereikia, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, nustačius pirmos stadijos vėžį, visiškai išgydomos“, – sako Šilutės ligoninės gydytojas onkologas Anatolij Dementjev.

Gydytojas onkologas sako, kad susirgus krūties vėžiu, iki antros stadijos nejaučiama jokių simptomų – neskauda, nėra jokių odos pakitimų, neįmanoma užčiuopti mazgelių. Jei moteris jau užčiuopia naviką, tikėtina, kad tai ne mažesnė negu antroji vėžio stadija.

Pirmąją vėžio stadiją parodyti gali tik atlikti tyrimai. Krūtų echoskopiją – ištyrimą ultragarsu – svarbu atlikti kartą per metus nuo 20 metų, o nuo 50 metų kas 1 – 2 metus atlikti mamogramą – krūtų rentgenologinį ištyrimą. Vyresniame amžiuje  moterims echoskopiniai tyrimai atliekami papildomai, norint patikslinti diagnozę.

Krūtų echoskopinius tyrimus gydytojas A. Dementjev atlieka naujos kartos ultragarsine diagnostikos sistema, tad tyrimų rezultatai yra dar tikslesni, aiškesni, informatyvesni. Jaunesnėms nei 50 metų pacientėms, norinčioms profilaktiškai atlikti krūtų echoskopinius tyrimus, reikalingas šeimos gydytojo arba ginekologo siuntimas. Nuo 50 iki 69 metų moterys gali dalyvauti krūties vėžio prevencinėje programoje, kuomet kartą per du metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas (kompensuojamas PSDF lėšomis).

Odos vėžys – dar ne nuosprendis

Gydytojas onkologas A. Dementjev konsultuoja ir dėl įvairių odos darinių – apžiūri ir įvertina odos karpas, apgamus, dėmes ir kt. Odos vėžys, anot jo, dar ne nuosprendis. Jeigu piktybinė odos liga yra bazalinės struktūros (pamatinių odos ląstelių karcinoma), lengvai pasiduoda gydymui, dažniausiai pakanka operacijos. Gydyti itin piktybinį odos vėžį – melanomą, žymiai sunkiau. Gydytojas onkologas pastebi, kad melanoma taip pat „jaunėja“ ir sunkiau gydoma.

Bazalioma formuojasi saulės veikiamose srityse – ant galvos, nugaros, krūtinės, plaštakų. Ankstyvieji šios ligos požymiai – palaipsniui didėjantys odos dariniai, sukietėjimai. Vėliau jie plečiasi ir centre atsiranda žaizda, kurios pasidengia šašu. Šios ligos pradžią dažniausiai pastebi pats žmogus.

Melanoma – pats pavojingiausias odos vėžio tipas, nuo kurio kasmet miršta apie 100 Lietuvos gyventojų. Anot gydytojo, melanomą galima atpažinti iš juodo taško, tamsiai rudo darinio nelygiais kraštais. Atsirasti gali bet kurioje vietoje, tačiau moterims dažniau ant kojų, vyrams – ant nugarų.

„Jeigu pakito apgamo forma, spalva, dydis, pastebėjote kitų atsiradusių odos darinių, dėmių, ateikite pasitikrinti. Net ir nesant rimtų įtarimų, rekomenduojama kartą per metus pasitikrinti visus odos darinius“, – sako gydytojas onkologas. Gydytojas A. Dementjev Šilutės ligoninėje pacientus konsultuoja kas antrą mėnesio ketvirtadienį. Išankstinė registracija telefonu (8 441) 61040, internetu: https://ipr.esveikata.lt/ arba atvykus į Konsultacinę polikliniką, adresu Rusnės g. 1, Šilutė.

Šilutės ligoninės inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Orai: bus šlapdribos, sniego, plikledžio

Hidrometeorologijos tarnyba praneša, kokių orų tikėtis artėjantį savaitgalį. Gruodžio 5 d., ketvirtadienį, naktį buvo krituliai (sniegas, šlapdriba). Kai kur plikledis. Vėjas rytų, pietryčių, 6-11 m/s. Temperatūra buvo nuo 3 laipsnių šalčio iki 2 laipsnių šilumos. Dieną daug kur krituliai, vyraus nedidelis lietus, šlapdriba. Vietomis rūkas, plikledis. Vėjas pietinių krypčių, 6-11 m/s. Aukščiausia temperatūra nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos. Gruodžio 6 d., penktadienį, vietomis silpni krituliai. Vėjas pietryčių, 8-13 m/s, dieną kai kur gūsiai sieks 15-17 m/s. Temperatūra

Seimas svarstys siūlymą didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui

Seimas pradėjo svarstyti Išmokų vaikams įstatymo pataisas, kuriomis siūloma beveik dvigubai didinti vienkartinę išmoką gimus vaikui. Pasak projektą pristačiusio parlamentaro Gintauto Palucko, siekiama šią universalią išmoką didinti nuo dabar nustatyto 11 iki 20 BSI (bazinė socialinė išmoka) dydžio. Tiek pat ši išmoka didėtų įvaikinus vaiką ar paėmus jį globoti. „Šeimos, turinčios vaikų, pagal statistiką labai sparčiai krenta į skurdo riziką patiriančių kategoriją ir šiandien išmoka gimus vaikui tikrai ne tai kad nedengia, bet apskritai labai vargiai kompensuoja pirmąsias išlaidas gimus

Duomenų viliojimo pratybose dalyvavo per 150 organizacijų: reikia būti atidesniems

Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos lapkričio paskutinę savaitę organizavo trečią šiais metais „Kibernetinis skydas PhishEx 2024“ pratybų etapą. Šio etapo metu išsiųsta daugiau nei 109 tūkst. duomenų viliojimo ataką imituojančių elektroninių laiškų, skirtų darbuotojams iš 152 organizacijų. Pratybų metu riziką keliančius veiksmus atliko 15 proc. personalo. „Organizacijos vis aktyviau naudojasi galimybe stiprinti darbuotojų budrumą – paskutinio pratybų etapo metu buvo išsiųstas rekordinis skaičius laiškų. Rezultatai rodo, jog dėmesys ir investicijos darbuotojų švietimui kibernetinio saugumo tema turi dar

Nuo 2025 m. vairavimo egzaminai Lietuvoje – tik valstybine lietuvių arba oficialiomis ES kalbomis

Nuo 2025 m. sausio 1 d. vairavimo egzaminus Lietuvoje bus galima laikyti tik lietuvių arba kitomis oficialiomis Europos Sąjungos (ES) kalbomis. Tai įtvirtinta Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsakyme. Juo siekiama skatinti valstybinės kalbos vartojimą, stiprinti užsieniečių integraciją į visuomeninį gyvenimą bei užtikrinti geresnį bendradarbiavimą su ES valstybėmis narėmis. „Šis sprendimas padės sumažinti išorės grėsmių poveikį nacionaliniam saugumui. Laikomės aiškios ir vertybiškai pagrįstos pozicijos – viešosios paslaugos Lietuvoje negali būti teikiamos šalies agresorės kalba. Kaip ES valstybė, užtikriname galimybę gauti

Taip pat skaitykite