Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, krūties vėžys yra dažniausias moterų onkologinis susirgimas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Lietuvoje kasmet nustatoma daugiau kaip 1600 naujų krūties vėžio atvejų, iš kurių beveik 1000 moterų – nesulaukus 50 metų.

Specialistai pastebi, kad krūties vėžys „jaunėja“, greičiau plinta ir sunkiau pagydomas. Šiuolaikiniais diagnostikos ir gydymo metodais galima užkirsti kelią šiai klastingai ligai, tačiau svarbu kuo anksčiau ją diagnozuoti.

Rekomenduoja tikrintis nuo 20 metų

„Krūties vėžys – klastinga liga, nes ankstyvoje stadijoje nesukelia jokių pojūčių. Dėl šios priežasties raginu moteris nuo dvidešimties metų profilaktiškai atlikti krūtų echoskopinius tyrimus. Deja, dauguma jaunų moterų Lietuvoje to nedaro, nes bijo tikrintis. O bijoti tikrai nereikia, nes daugiau kaip 95 proc. moterų, nustačius pirmos stadijos vėžį, visiškai išgydomos”, – sako Šilutės ligoninės gydytojas onkologas Anatolij Dementjev.

Gydytojas onkologas sako, kad susirgus krūties vėžiu, iki antros stadijos nejaučiama jokių simptomų – neskauda, nėra jokių odos pakitimų, neįmanoma užčiuopti mazgelių. Jei moteris jau užčiuopia naviką, tikėtina, kad tai ne mažesnė negu antroji vėžio stadija.

Pirmąją vėžio stadiją parodyti gali tik atlikti tyrimai. Krūtų echoskopiją – ištyrimą ultragarsu – svarbu atlikti kartą per metus nuo 20 metų, o nuo 50 metų kas 1 – 2 metus atlikti mamogramą – krūtų rentgenologinį ištyrimą. Vyresniame amžiuje  moterims echoskopiniai tyrimai atliekami papildomai, norint patikslinti diagnozę.

Krūtų echoskopinius tyrimus gydytojas A. Dementjev atlieka naujos kartos ultragarsine diagnostikos sistema, tad tyrimų rezultatai yra dar tikslesni, aiškesni, informatyvesni. Jaunesnėms nei 50 metų pacientėms, norinčioms profilaktiškai atlikti krūtų echoskopinius tyrimus, reikalingas šeimos gydytojo arba ginekologo siuntimas. Nuo 50 iki 69 metų moterys gali dalyvauti krūties vėžio prevencinėje programoje, kuomet kartą per du metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas (kompensuojamas PSDF lėšomis).

Odos vėžys – dar ne nuosprendis

Gydytojas onkologas A. Dementjev konsultuoja ir dėl įvairių odos darinių – apžiūri ir įvertina odos karpas, apgamus, dėmes ir kt. Odos vėžys, anot jo, dar ne nuosprendis. Jeigu piktybinė odos liga yra bazalinės struktūros (pamatinių odos ląstelių karcinoma), lengvai pasiduoda gydymui, dažniausiai pakanka operacijos. Gydyti itin piktybinį odos vėžį – melanomą, žymiai sunkiau. Gydytojas onkologas pastebi, kad melanoma taip pat „jaunėja“ ir sunkiau gydoma.

Bazalioma formuojasi saulės veikiamose srityse – ant galvos, nugaros, krūtinės, plaštakų. Ankstyvieji šios ligos požymiai – palaipsniui didėjantys odos dariniai, sukietėjimai. Vėliau jie plečiasi ir centre atsiranda žaizda, kurios pasidengia šašu. Šios ligos pradžią dažniausiai pastebi pats žmogus.

Melanoma – pats pavojingiausias odos vėžio tipas, nuo kurio kasmet miršta apie 100 Lietuvos gyventojų. Anot gydytojo, melanomą galima atpažinti iš juodo taško, tamsiai rudo darinio nelygiais kraštais. Atsirasti gali bet kurioje vietoje, tačiau moterims dažniau ant kojų, vyrams – ant nugarų.

„Jeigu pakito apgamo forma, spalva, dydis, pastebėjote kitų atsiradusių odos darinių, dėmių, ateikite pasitikrinti. Net ir nesant rimtų įtarimų, rekomenduojama kartą per metus pasitikrinti visus odos darinius“, – sako gydytojas onkologas. Gydytojas A. Dementjev Šilutės ligoninėje pacientus konsultuoja kas antrą mėnesio ketvirtadienį. Išankstinė registracija telefonu (8 441) 61040, internetu: https://ipr.esveikata.lt/ arba atvykus į Konsultacinę polikliniką, adresu Rusnės g. 1, Šilutė.

Šilutės ligoninės inf.