Gydymo įstaigos gaus daugiau lėšų už suteiktas paslaugas, medikai – didesnius atlyginimus

Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti. Pagal padidintus įkainius būtų atsiskaitoma už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nuo šių metų lapkričio 1 d.

„Laikomės įsipareigojimų reguliariai didinti medicinos darbuotojų atlygius – tai daroma peržiūrint įkainius už paslaugas. Kita gera žinia, kad tai daroma nuo lapkričio 1 d., taip sudarant galimybę gydymo įstaigoms mokėti didesnius atlygius savo darbuotojams jau nuo sausio mėnesio. Atskiras dėmesys skiriamas ir slaugytojams, raginant gydymo įstaigų vadovus peržiūrėti ir didinti jų atlygius sparčiau. Tikiuosi, tai prisidės prie didesnio medikų motyvavimo ir jų pritraukimo bei išlaikymo viešosiose gydymo įstaigose“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Įkainiams padidinti 2024 m. PSDF biudžeto projekte numatytos papildomos planinės lėšos – 178 mln. eurų. Šių metų lapkričio ir gruodžio mėnesiais suteiktoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti numatoma papildomai skirti apie 28 mln. eurų. Tokiu būdu gydymo įstaigos jau 2024 m. sausio mėnesį galės gauti daugiau lėšų už suteiktas paslaugas ir didinti darbuotojų darbo užmokestį.

Skirtingų sveikatos priežiūros paslaugų grupių bazinės kainos padidintos skirtingu procentiniu dydžiu, atsižvelgiant į tai, kokią dalį atitinkamas paslaugas teikiančių įstaigų bendrųjų sąnaudų sudaro sąnaudos darbo užmokesčiui. Kai kurių paslaugų bazinės kainos jau buvo padidintos anksčiau ir šiuo etapu nebuvo didinamos. Taip pat nesikeitė įkainiai tų paslaugų, į kurių kainą nėra įskaičiuojamas darbo užmokestis (pvz., priedų, mokamų už medicinos pagalbos priemones, vaistus, procedūras ir kraujo komponentus, turinčių įtakos faktinei aktyviojo gydymo atvejo kainai).

Be to, gydymo įstaigoms planuojama apmokėti visas per antrąjį šių metų pusmetį suteiktas viršsutartines ambulatorines, dienos, prevencines, slaugos ir kitas paslaugas, taip pat iki 30 proc. 2023 m. suteiktų viršsutartinių stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, taip pilnai kompensuojant kintamąsias įstaigų sąnaudas, susijusias su padidėjusiais stacionarinių pacientų srautais. Tam papildomai šį mėnesį numatoma skirti apie 37 mln. eurų PSDF biudžeto rezervo lėšų. Paminėtina, kad šį mėnesį dar planuojama skirti iki 60 mln. eurų papildomai kompensuoti stacionarinėms aktyviojo gydymo paslaugas teikiančioms įstaigoms už šiais metais suteiktas skubiosios pagalbos paslaugas.

SAM primena, kad šių metų spalio 16 d. Sveikatos apsaugos ministerija ir devynios medikus atstovaujančios profesinių sąjungų organizacijos pasirašė susitarimą dėl užpernai sudarytos Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties atnaujinimo. Pagal atnaujintą sutartį, 2024 m. viešųjų gydymo įstaigų medicinos darbuotojų atlygiui apskaičiuoti taikomas didesnis bazinis dydis – jis bus prilygintas praėjusių (2023 m.) metų Vyriausybės nustatytai minimaliajai mėnesinei algai.

Įgyvendinant atnaujintos sutarties nuostatas, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta rekomendacija gydymo įstaigoms dėl padidintų įkainių gautas papildomas lėšas skirti darbuotojų darbo užmokesčiui nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti, siekiant, kad vidutinis darbo užmokestis įstaigoje didėtų vidutiniškai ne mažiau kaip 10 proc.

Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis viešojoje gydymo įstaigoje dirbančiam gydytojui 2024 m. sudarys  4 411 eurų prieš mokesčius ir sieks 2,1 šalies vidutinio atlygio. Tai 401 euru daugiau nei buvo 2023 m. I pusmetį. Slaugytojams vidutinis darbo užmokestis 2024 m. turėtų sudaryti  2 261 eurą prieš mokesčius ir sieks 1,1 šalies vidutinio atlyginimo. Tai 206 eurais daugiau nei 2023 m. I pusmetį.

SAM Komunikacijos skyrius

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kelionė po brolių Grimų pasakų karalystę

Sparčiais žingsneliais į Vydūno viešąją biblioteką sausio 23 d. atstriksėjo Pagėgių lopšelio-darželio „Zuikučių“ grupės auklėtiniai su mokytoja Aurelija Preimoniene ir mokytojos padėjėjomis Daiva Aleškevičiūte bei Gabriele Stunguryte. Tądien čia vyko literatūrinė skaitymo skatinimo edukacija „Stebuklų šalies paslaptys: atrask brolių Grimų pasaulį!“, skirta vieno iš brolių Grimų, vokiečių pasakų rinkėjo ir tyrėjo, bibliotekininko, kalbininko Jakobo Grimo 240-osioms gimimo metinėms paminėti. Vaikučiai įdėmiai klausėsi pasakojimo apie brolius Grimus, sužinojo, kad jie buvo garsūs vokiečių kalbininkai ir tautosakininkai, kurie labai mėgo rinkti bei

Kviečia drauge kurti agrosektoriaus proveržį parodoje „Ką pasėsi… 2025“

Kovo 27–29 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančioje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2025“ susijungia naujausios technologijos, tradicijos ir šiuolaikiškas požiūris į žemės ūkį. Didžiausias Baltijos šalyse tokio pobūdžio renginys – puiki erdvė įmonėms ir organizacijoms pristatyti vystomą veiklą, inovacijas, užmegzti ir plėtoti bendradarbiavimo tinklą. Parodoje – ilgametės tradicijos ir atviras žvilgsnis į ateitį  Pasakodama apie VDU ŽŪA Verslo ir socialinės partnerystės centro (VSPC) jau 29-ąjį kartą organizuojamą tarptautinę parodą „Ką pasėsi… 2025“, direktorė Rita Petlickaitė

Draudikai praneša, kad daugėja išmaniųjų įrenginių nuostolių

Tobulėjant technologijoms ir augant išmaniųjų įrenginių skvarbai, ekspertai akcentuoja – didėja ir skaitmeninių įrenginių patiriama žala. Gyventojai naudoja vis brangesnius išmaniuosius įrenginius, kuriuos praradus ar netikėtai sugadinus vidutinė žala siekia apie 460 eurų, tai yra 17 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, bendra išmaniųjų įrenginių žalų suma 2024 m. perkopė 1,3 mln. eurų sumą. „Lietuvos draudimo“ klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus pastebi, kad dažniausiai išmanieji įrenginiai nukenčia nuo vandens, drėgmės, karštų paviršių ir ugnies. Kartais pakenkia

Vairavo neblaivus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone ir Pagėgių savivaldybėje. Sausio 23 d. rytą namuose Kentrių k., Pagėgių sav., rastas vyro, gim. 1955 m., kūnas be išorinių smurto požymių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Sausio 24 d. naktį K. Kalinausko g., Šilutėje, sustabdytas automobilis ,,Audi“, kurį vairavo neblaivus (2,46 prom.) vyras, gim. 1983 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Sausio 22-os vėlų vakarą namuose Žemaičių Naumiestyje neblaivi (2,28 prom.) moteris, gim. 1999 m., grasino peiliu, blaiviam vyrui, gim. 1993 m.

Taip pat skaitykite