Siekdama kuo labiau apsaugoti pažeidžiamiausius eismo dalyvius – pėsčiuosius ir dviratininkus, Susisiekimo ministerija inicijuoja Kelių eismo taisyklių pakeitimus. Juose numatomi griežtesni reikalavimai vairuotojams, jiems artėjant prie pėsčiųjų perėjų bei lenkiant dviratininkus, taip pat siekiama atsakingesnio pėsčiųjų elgesio. Siūlomi taisyklių pakeitimai bus teikiami svarstyti Vyriausybei.

„Eismo saugos situacija Lietuvoje nėra gera. Ypač kelia nerimą vis dar didelis keliuose ir gatvėse nukenčiančių pėsčiųjų skaičius. Pagal gerąją Europos valstybių praktiką tobulindami Kelių eismo taisykles, siekiame sumažinti riziką ir padėti pėstiesiems bei dviratininkams saugiau jaustis kelyje“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Kelių eismo taisyklėse (KET) siūloma nustatyti prievolę vairuotojams nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje praleisti ne tik į ją įžengusį, kaip reikalaujama dabar, bet ir žengiantį arba prie važiuojamosios dalies krašto stovintį ir ketinantį įžengti pėsčiąjį. Tai įpareigotų vairuotojus, artėjant prie nereguliuojamos sankryžos, anksčiau įvertinti eismo situaciją ir priimti sprendimą praleisti pėsčiąjį.

Eismo saugos požiūriu taip pat nepriimtina situacija, kai artėjančios transporto priemonės vairuotojas siekia paskubinti pėsčiųjų perėja einantį žmogų ir pravažiuoti pro pat jį, nesilaikydamas saugaus šoninio atstumo. Tokioje situacijoje pėsčiajam dėl nenumatytų priežasčių stabtelėjus kelyje – kluptelėjus, kažką pametus ir pan., vairuotojas nespėtų išvengti pėsčiojo partrenkimo. Todėl siūloma KET nustatyti, kad vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją tol, kol pėstieji neišėjo iš jo užimamos eismo juostos.

Atsakingiau turėtų elgtis ir patys pėstieji – žengdami į perėją jie turi būti atidūs ir įvertinti, ar eiti saugu. Siekiant tai užtikrinti, KET numatoma papildyti pėstiesiems skirtu reikalavimu prieš įžengiant į važiuojamąją kelio ar gatvės dalį ir einant ja vengti bet kokių veiksmų – mobiliojo ryšio priemonių naudojimo ir pan., kurie atitrauktų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo bei trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.

Dviratininkų saugai gerinti siūloma KET nustatyti rekomendaciją, kad motorinių transporto priemonių vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, iki jų paliktų pakankamą šoninį atstumą – ne mažiau kaip 1 metrą, važiuodami iki 50 km/val. greičiu, ir ne mažiau kaip 1,5 metro, jei važiuoja greičiau.

Minėti KET pakeitimai yra  parengti atsižvelgiant į gerąją Europos Sąjungos (ES) valstybių praktiką. Tikimasi, kad jie padės veiksmingiau pagerinti eismo saugos situaciją ir sumažinti pėsčiųjų ir dviratininkų žūčių skaičių.

Šiuo metu ES šalyse pėsčiųjų žūtys vidutiniškai sudaro apie 20 proc. visų žuvusiųjų eismo įvykiuose. Lietuvoje, statistikos duomenimis, pirmą šių metų pusmetį žuvo 34 pėstieji (42 proc. visų žuvusiųjų keliuose), iš jų pėsčiųjų perėjose – 10 (29 proc. visų žuvusių pėsčiųjų).

Susisiekimo ministerijos nuomone, viena iš svarbių tokios situacijos priežasčių yra nesaugi, pernelyg lėtai rekonstruojama pėstiesiems skirta infrastruktūra gyvenviečių teritorijose. Didelė dalis pėsčiųjų perėjų yra neapšviestos, be iškilių saugos salelių ir greičio mažinimo priemonių, didžiuosiuose miestuose kai kurios perėjos tęsiasi per 4 ir daugiau eismo juostų ir yra įrengtos ten, kur leidžiamas didelis važiavimo greitis, blogas perėjos matomumas ir kt. Šiuo aspektu gatvių sauga turėtų labiau pasirūpinti savivaldybės.