„Gelbėdami“ žvėrių jauniklius pasmerkiame juos myriop… 

Mariaus Čepulio nuotr.

Pavasarį, atėjus jauniklių vedimo metui, labai padaugėja atvejų, kai žmonės, aptikę, jų akimis, pasimetusių žvėrelių, imasi juos gelbėti. Aplinkosaugininkai primena, kad laukinius gyvūnus imti iš gamtos griežtai draudžiama, išskyrus atvejus, kai jie sužeisti. Tai numato Laukinės gyvūnijos įstatymas ir kiti teisės aktai.

„Natūralioje aplinkoje laukinių gyvūnų gelbėjimas yra jų reikalas. Pati gamta puikiai susitvarko, ir čia reikėtų mažiausiai kištis, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis. – Net radus miške sužeistą žvėrį, nereikia pulti jo gelbėti. Juo pasirūpins plėšrūnai. Pasiimdami į namus, jį pasmerkiame myriop. Po tokių „gelbėjimo operacijų“ jaunikliai  dažniausiai žūsta, nes jų nebeprisileidžia gentainiai, greičiau sumedžioja plėšrūnai. Kadangi nebebijo žmogaus, juos užpuola šunys, katės, partrenkia automobiliai. Todėl radus bet kokio žvėries jauniklį, reikia kuo greičiau pasišalinti iš tos vietos“.

Kiškiukai, stirniukai, lapiukai, briedžiukai, lūšiukai ir kiti laukinių gyvūnų jaunikliai labai retai praranda tėvus. Jeigu tuo metu, kai juos pastebėjote, jie yra vieni, nereiškia, kad juos paliko mama. Dažniausiai ji pasitraukia išgirdusi artėjantį žmogų, o jam pasišalinus sugrįžta. Tėvai jauniklius palieka vienus ir eidami į medžioklę. Jie gali ilgai išbūti guolyje ar urve, nereaguodami į aplinką. Kai kurie žvėrys, pavyzdžiui, kiškiai, vaikais rūpinasi trumpai, nes skuba veisti naujos vados. Kadangi jaunikliai neturi kvapo, plėšrūnai jų neaptinka, ir jie yra saugūs. Tačiau tik tol, kol jų nepaliečia žmogus.

Esant reikalui, Mariaus Čepulio žodžiais, jauniklius paimti ar perkelti galima tik su pirštinėmis, apsukus rankas audeklu arba žolėmis, kad į kailiuką neįsigertų žmogaus kvapas. Jeigu mažasis miško gyventojas atsidūrė pavojingoje vietoje, prie kelio ar atklydo prie gyvenamųjų teritorijų, į miestą, jį reikia neliečiant plikomis rankomis išnešti į saugią aplinką ir palikti.

Norint įsitikinti, ar rastinukas tikrai sužeistas, jį reikėtų pavaikyti. Jeigu jis juda įprastai, privalu jį palikti ramybėje.

Jeigu matyti, kad jaunikliui  reikia pagalbos, reikia kreiptis į gyvūnų globos tarnybų specialistus, jie patars, ką daryti toliau. Išsamesnės informacijos galima rasti Gyvūnų globėjų asociacijos tinklapyje, VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ tinklapyje. Taip pat galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba tiesiogiai Aplinkos apsaugos departamentui tel. (8 5) 273 2995.

Neteisėtai paimti laukiniai gyvūnai gali būti konfiskuoti. Už neteisėtą jų paėmimą, net turint geranorišką tikslą padėti, išgelbėti, gresia ir administracinė atsakomybė. Jeigu gyvūnas dėl jį paėmusio žmogaus kaltės neišgyventų, būtų skaičiuojama gamtai padaryta žala.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kiek gegužę užfiksuota žaibų išlydžių?

žaibai

Meteo LT informuoja, kad paviešintame žemėlapyje galite matyti visus per gegužės mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo šiaurės rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose ir centriniuose rajonuose. Per praėjusį mėnesį iš viso Lietuvoje užfiksuoti 2335 žaibų išlydžiai, o tai yra net 3,5 karto mažiau už 2012-2026 m. gegužės mėn. vidurkį, kuris siekia 8,3 tūkst. išlydžių. Nežiūrint to, šiemet gegužę buvo fiksuojama apie tūkstantį išlydžių daugiau nei pernai (1369). 2012-2026 m. laikotarpiu daugiausia žaibų yra buvę 2024 metais

Praėjimas ežerų, upių ar tvenkinių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

pakrantės

Prasidėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų reikia patekti teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą. Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo

Absolventų ir abiturientų dėmesiui dėl privalomojo sveikatos draudimo

Baigei mokyklą ar nuolatines (dienines) studijas vasarą? Iki rugpjūčio 31 d. tavo privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) apmoka valstybė, todėl registruotis Užimtumo tarnyboje vien dėl draudimo tikrai nereikia. Jei po mokslų planuoji pradėti dirbti ar ieškai naujų galimybių – kviečiame registruotis. Užimtumo tarnyba gali padėti susirasti darbą, siūlyti profesinius mokymus, karjeros konsultacijas ir kitą pagalbą. Kyla klausimų? Kreipkis – padėsime rasti tau tinkamiausią sprendimą. ∗ Dėl išskirtinių atvejų rekomenduojame konsultuotis su „Sodra“. Užimtumo tarnybos inf.

Geltonasis tiltas keičiasi. Meras tikina, kad išliks jo dvasia

tiltas

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis paviešino žinių apie vadinamojo Šilutės miesto geltonojo tilto, kuris išgabentas remontuoti, būklę ir būsimą spalvą. Primename, kad šis senas tiltas Šilutėje per Šyšos upę yra buvęs pilkos spalvos, vėliau nudažytas geltonai. Atėjus metui jį sutvarkyti, kilo diskusija dėl būsimos spalvos. Štai ką praneša meras V. Laurinaitis: – Šilutėje yra vietų, kurios žmonėms reiškia daugiau nei tik infrastruktūrą. Viena iš jų – mūsų visų gerai pažįstamas geltonasis tiltas. Pradėjus rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad tilto būklė

Taip pat skaitykite