Gegužė: šalnos, saulėtos dienos ir sausra

Hidrometeorologijos tarnyba gegužės mėnesio antrojo dešimtadienio orų apžvalgoje skelbia, kad ir Šilutės rajone jau nuo gegužės 9 d. prasidėjo sausra.

Šalnos, pirmąjį gegužės dešimtadienį fiksuotos visomis dienomis, nesitraukė ir antrąjį dešimtadienį. Gegužės 11-12 d., 19 d. ore, o 11-13 d. ir 18-19 d. arčiau dirvos paviršiaus ryto valandomis fiksuotos šalnos – temperatūra ore krito iki 2 laipsnių šalčio, arčiau dirvos paviršiaus oras šalo iki -5 laipsnių.

Sausringas laikotarpis, kaip pavojingas meteorologinis reiškinys, kai kuriose Plungės ir Šilutės rajonų seniūnijose pradėtas fiksuoti gegužės 9 d., per antrąjį gegužės mėnesio dešimtadienį, nors ir labai lėtai, tačiau plito Vakarų Lietuvoje. Paskutinę dešimtadienio dieną sausra, kaip pavojingas reiškinys, buvo apėmęs pavienes Klaipėdos, Kretingos, Plungės, Šilalės ir Šilutės r. sav. seniūnijas, taip pat buvo fiksuota visose Rietavo savivaldybės seniūnijose bei Palangos miesto savivaldybės teritorijoje.

Kur Lietuvoje ir kiek teko kritulių, pateikta iliustracijoje. Vidutinė dirvožemio temperatūra 10 cm gylyje visoje šalyje svyravo apie 15-18 laipsnių šilumos, žemiausia šiame gylyje daug kur krito iki 6-11 laipsnių, aukščiausia kilo iki 21-29 laipsnių.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite