Gavo licenciją socialinei globai teikti
Pagėgių vaikų globos namai gavo licenciją socialinei globai teikti. Licencija, kurią buvo privalu gauti iki 2015 metų sausio 1 d., – neterminuota, tačiau egzistuoja reikalavimų, kuriuos privalu vykdyti. Be to, licencija išduota teikti paslaugas dabartiniuose Pagėgių vaikų globos namuose, o ne kituose, kur rudenį planuojamos įkurtuvės.

Pagėgių vaikų globos namuose dažna viešnia yra Pagėgių policijos komisariato bendruomenės pareigūnė Rima Buinauskienė, kuri nesivaržo su vaikais pažaisti pritūpusi ant grindų.
Vaikų globos namų nuotr.
35 metus Pagėgių vaikų globos namų direktore dirbanti Elena Pūtienė pasidžiaugė, kad gauta minėtoji licencija. Globotinių sumažėjo iki 42, nes nemažai jų grąžinta į šeimas. Vieną įsivaikina kanadiečių pora – netrukus išsiveš. Sausį vieną išsivežė netoliese gyvenanti šeima. Vaikų skaičius nuolat keičiasi – yra buvę 45, 49, 51. Žinant, kad Pagėgių savivaldybė nedidelė, čia įkurdinami tik jos teritorijos vaikai, – šie skaičiai yra dideli. Užtat rezultatų duoda aktyvus socialinių darbuotojų triūsas, nuolatinis dėmesys šeimoms, kurių vaikai yra globos namuose. Dalis ugdytinių sulaukia pilnametystės, išvyksta mokytis, dažnas sugrįžta aplankyti – juk čia jų namai.
Direktorė minėjo, kad vienas globotinis, šiuos namus palikęs prieš dešimtmetį, tris kartus sugrįžo aplankyti su tortu, ledais, futbolo kamuoliais…
Dabar yra keturios šeimynos. Vienoje gali būti iki 12 vaikų, tačiau nuo kitų metų šeimynose bebus iki 8 vaikų. Pagėgių vaikų darželio teritorijoje tvarkomi trys pastatai, kuriuose rudenį galėtų įsikurti Vaikų globos namų auklėtiniai, tačiau tiek netilps.
Gal viena šeimyna, kurioje būtų pradinukai bei į profesines mokyklas važinėjantys auklėtiniai, bus palikta dabartiniame vaikų globos pastate, galbūt sumažės vaikų?
Tiesa, jeigu vaikai yra iš tos pačios šeimos, šeimynoje jų galės būti ir daugiau. „Manau, kad dar yra daug šeimų, kurių vaikus reikėtų paimti į globos namus…“ – įsitikinusi E. Pūtienė, per ilgus darbo metus gerai pažinusi Pagėgių kraštą ir jo žmones.
Labiausiai šią moterį žeidžia vyraujanti nuomonė, kad vaikų globos namuose gyvena blogi vaikai. Anot E. Pūtienės, ar mažiau blogybių pridaro šeimų atžalos? Tiesiog į vaikų globos namus patekusiam vaikui teko išgyventi tai, ką sunkiai pakeltų net gyvenimo užgrūdintas žmogus. Iš to kyla vaiko pyktis, nepaklusnumas, noras priešintis. Štai viena šeima ėmėsi globoti vaiką, tačiau sugrąžino, bet palūžusį, prislėgtą. Sugrįžo, atsigavo, vėl viskas gerai. Jaunesni žmonės nesiima globoti šių vaikų, o su vyresniais, ko gero, sunkiau sutarti, vaikai nenori senų globėjų.
Biurokratinių reikalavimų tiek, kad daug kas nustebtų sužinojęs, kiek pažymų ir kitų raštų turi sukaupti brolis, kad gautų globoti savo seserį. Net išvykti pasisvečiuoti, pabūti vasaros metu egzistuoja nemažai reikalavimų. Nepaisant viso to, vienos šeimynos vasarą nebus – 13 vaikų išvyksta pas globėjus, o likusieji irgi nenuobodžiaus.
Vasaros dienomis
Dešimt vaikų 10 dienų poilsiaus stovykloje prie jūros. Vėliau 15 vaikų dešimt dienų praleis „Robinzonų“ stovykloje. Rengs išvykas prie jūros, prie ežerų, į Rambyno kalną, įvairius muziejus. Vaikų globos namai turi autobusiuką, kuriame telpa 17 asmenų, o rėmėjai iš Vokietijos paaukojo 2000 eurų: pakaks kelionėms, stovykloms ir kitokioms išlaidoms. Tad 24 vaikai, kurie vasarą liks globos namuose, tikrai neliūdės. Yra dar 20 dviračių, treniruoklių, relaksacijos kambarys, kompiuterių, planuojama važiuoti į įvairias šventes, uogauti, grybauti.
„Ten nenorime, nes bus mažiau erdvės, mažesnis kiemas, kur įkurdinsime buvusius globotinius, kai jie atvažiuos aplankyti, norės ilgiau pasisvečiuoti? Čia ir lietingą dieną yra kur pabėgioti, o ten būsime suspausti…“ – taip apie vaikų globos namų perkėlimą į dabartinio vaikų darželio tris pastatus kalbėjo E. Pūtienė, tiesa, jau pripažinusi, kad ir po vaikų globos namų didelio pastato stogu įkurdinama vis daugiau įstaigų, organizacijų, tad randasi papildomų rūpesčių.
„Ten būtume vieni, labiau suspausti, bet savarankiški…“ – svarstė direktorė, nes ir vaikai nenori gyventi kitur, jie pripratę prie šių namų.
Vis dėlto apie gyvenimą kitur jau mąstoma: būsiąs daržas, kur galima auginti braškių, svogūnų, krapų, žadama turėti šuniuką. Jeigu norima vaikus apgyvendinti trijuose atskiruose namuose, tai jie ir turėtų jaustis gyveną namuose.
Stasė SKUTULIENĖ