Garsioji Raganų eglė lankytojus pasitiks pasikeitusi

raganų eglėVienas lankomiausių Rambyno regioninio parko gamtinių paminklų – garsioji Raganų eglė – nuo šiol lankytojus pasitiks pasikeitusi.

Paskutinėmis šio pavasario dienomis Rambyno regioniniame parke vyko Raganų eglės lajos trumpinimo darbai. Šie darbai buvo būtini norint užtikrinti lankytojų saugumą ir siekiant prailginti šimtamečio, tačiau jau žuvusio medžio eksponavimo laikotarpį.

Įvairiais mokslininkų skaičiavimais, Raganų eglės amžius galėtų siekti apie 160-180 m.

Tačiau 2024 m. garsųjį medį užpuolęs žievėgraužis tipografas užbaigė jo gyvavimo ciklą. Raganų eglės kamienai, kurių šis unikalus medis geriausiais laikais turėjo net 18, tapo itin jautrūs vėjui ir pradėjo dažniau lūžinėti.

Siekiant sumažinti vėjo įtaką Raganų eglės kamienams, Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos ir Pagėgių savivaldybės iniciatyva buvo kreiptasi į Valstybinės miškų urėdijos Šilutės padalinį dėl leidimo trumpinti medžio lają. Šiuos darbus atliko UAB „Arbovit ir Ko“.

Raganų eglė – tai daugiakamienė paprastoji eglė (lot. Picea abies), auganti Rambyno regioniniame parke, 2 km į pietryčius nuo Vilkyškių miestelio, VMU Šilutės regioninio padalinio Rambyno girininkijos administruojamame sklype.

Iki trumpinimo darbų šio medžio aukštis siekė net 34 m.

Ši eglė yra išskirtinė savo išvaizda, nes turi ne vieną ar kelis, bet keliolika kamienų ir yra paskelbta valstybinės svarbos  gamtiniu paminklu.

Legendos byloja, kad dar mažos eglaitės viršūnę prancūzmečiu prajodamas nukirto Napoleonas, todėl ji tokia keista ir išaugusi. Specialistai linkę manyti, kad šį medį suformavo gamtiniai veiksniai ir išskirtinis šio medžio genotipas. Tai bene vienintelė tokios įspūdingos, neįprastos formos paprastoji eglė ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje arba net visame šių medžių savaiminio paplitimo areale. Todėl šis medis svarbus ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu.

Raganų eglė yra vienas populiariausių Rambyno regioninio parko gamtinių objektų, kurį kasmet aplanko nuo 12 iki 15 tūkst. lankytojų.

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kiek gegužę užfiksuota žaibų išlydžių?

žaibai

Meteo LT informuoja, kad paviešintame žemėlapyje galite matyti visus per gegužės mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo šiaurės rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose ir centriniuose rajonuose. Per praėjusį mėnesį iš viso Lietuvoje užfiksuoti 2335 žaibų išlydžiai, o tai yra net 3,5 karto mažiau už 2012-2026 m. gegužės mėn. vidurkį, kuris siekia 8,3 tūkst. išlydžių. Nežiūrint to, šiemet gegužę buvo fiksuojama apie tūkstantį išlydžių daugiau nei pernai (1369). 2012-2026 m. laikotarpiu daugiausia žaibų yra buvę 2024 metais

Praėjimas ežerų, upių ar tvenkinių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

pakrantės

Prasidėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų reikia patekti teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą. Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo

Absolventų ir abiturientų dėmesiui dėl privalomojo sveikatos draudimo

Baigei mokyklą ar nuolatines (dienines) studijas vasarą? Iki rugpjūčio 31 d. tavo privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) apmoka valstybė, todėl registruotis Užimtumo tarnyboje vien dėl draudimo tikrai nereikia. Jei po mokslų planuoji pradėti dirbti ar ieškai naujų galimybių – kviečiame registruotis. Užimtumo tarnyba gali padėti susirasti darbą, siūlyti profesinius mokymus, karjeros konsultacijas ir kitą pagalbą. Kyla klausimų? Kreipkis – padėsime rasti tau tinkamiausią sprendimą. ∗ Dėl išskirtinių atvejų rekomenduojame konsultuotis su „Sodra“. Užimtumo tarnybos inf.

Geltonasis tiltas keičiasi. Meras tikina, kad išliks jo dvasia

tiltas

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis paviešino žinių apie vadinamojo Šilutės miesto geltonojo tilto, kuris išgabentas remontuoti, būklę ir būsimą spalvą. Primename, kad šis senas tiltas Šilutėje per Šyšos upę yra buvęs pilkos spalvos, vėliau nudažytas geltonai. Atėjus metui jį sutvarkyti, kilo diskusija dėl būsimos spalvos. Štai ką praneša meras V. Laurinaitis: – Šilutėje yra vietų, kurios žmonėms reiškia daugiau nei tik infrastruktūrą. Viena iš jų – mūsų visų gerai pažįstamas geltonasis tiltas. Pradėjus rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad tilto būklė

Taip pat skaitykite