Rambyno RPD vyr. specialisto Vaidoto Klimantavičiaus nuotr.

2022 metų paskutinįjį sausio savaitgalį Vakarų Lietuvą niokojusi audra nuskriaudė ir žymiąją Raganų eglę, augančią Vilkyškių miške (Pagėgių sav.).

2018 metais Raganų eglė, kaip gražiausias Lietuvos medis, buvo pasiūlyta ir gražiausio Europos medžio konkursui. 2020 metų pabaigoje Lietuvos žmonės balsuodami šią eglę išrinko įspūdingiausia Lietuvos saugoma egle.

 Valstybinių miškų urėdijos Šilutės regioninio padalinio Rambyno  girininkijos girininkas Ričardas Mažutis  po praūžusios audros vasario 2 d. apžiūrėdamas savo valdas nuvyko ir prie Vilkyškių miške augančio botaninio gamtos paminklo – Raganų eglės. Vaizdas šokiravo. Nulaužti bei pakibę ant aplinkinių medžių gulėjo 2 iš 17  garsiojo daugiakamienio medžio stiebų.

Vėlyvą 2007 metų rudenį  Vakarų Lietuvoje iškritęs gausus šlapias sniegas jau buvo nulaužęs pirmąjį iš 18-os eglės kamieną.  Dabar vėtra nulaužė dar vieną iš stambiausių  karkasinių kamienų (34,6 m ilgio ) ir vieną mažesnį (23,6 m ilgio). Taip pat sulaužė  dalį  medį juosusios apsauginės tvorelės.

Rambyno regioninio parko direkcijos ir Valstybinių miškų urėdijos  Šilutės regioninio padalinio komisija vertins Raganų eglei padaryta žalą ir nuspręs, kaip būtų galima šiam medžiui padėti.

Raganų eglė yra paprastoji eglė. Ji jau beveik 200 metų auga Vilkyškių geomorfologiniame draustinyje netoli Vilkyškių miestelio. Maždaug 1 metro aukštyje ši eglė šakojasi į septyniolika kamienų, jos aukštis siekia 34 metrus, o kamieno apimtis ties išsišakojimu – apie 5 metrus.

Dėl eglės išskirtinumo apie ją pasakojama keletas legendų. Pasak vienos iš jų, ant kalvos rinkdavosi Skalvių genties jaunuoliai. Šalia esančioje pelkėje buvusi laumių buveinė. Jos čia sulėkdavusios, susmeigdavusios šluotas ir eidavusios vilioti jaunuolių. Viena daili raganaitė įsimylėjo žavų jaunuolį ir pamiršo laiku sugrįžti. Kai ketino skristi – šluota jau buvo sužaliavusi. Nuo to laiko eglę imta vadinti Raganų egle.

Kartais ji vadinama ir Raganų šluota. Tokį vardą dėl formos panašumo į šluotą jai davė mokslininkė Eugenija Šimkūnaitė.

Vis dažnesnės stiprios vėtros, uraganai kelia grėsmę ir kitiems garsiems šimtamečiams Lietuvos medžiams.  Vėtros išlaužo gabalus gero miško, pušų kamienus įveikdamos tarsi degtukus… Tokių įvykių Lietuvoje buvo ne vienas.

Parengta pagal Rambyno regioninio parko direkcijos inf.