Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai birželį, kai gyvūnai veda naują kartą, ragina atkreipti dėmesį į jauniklius gamtoje. Pasak aplinkosaugininkų, geriausiai gyvūnais ar paukšteliais pasirūpinsite jų neliesdami, neimdami. Pirmiausia reikėtų įsitikinti, ar gyvūnas serga, ar nėra sužeistas. Jeigu taip, apie tai galima pranešti skubiosios pagalbos tarnybų tel. 112.  

Jei nėra aišku, ar gyvūnas tikrai sužeistas arba sergantis, aplinkosaugininkai pataria susisiekti su Laukinių gyvūnų globos centro specialistais tel. +370 605 72837 arba el. paštu lggc@lsmu.lt. Centro darbuotojai pakonsultuos ir papasakos detaliau, kaip teisingai gabenti ar padėti sužeistam gyvūnui, atsakys į kitus su laukinių gyvūnų globa susijusius klausimus.  

„Pavasarį sulaukiame susirūpinusių gyventojų skambučių dėl pagalbos laukinių gyvūnų jaunikliams. Pasitaiko atvejų kai tokia pagalba jaunikliams tikrai reikalinga, tačiau dažnu atveju tai tik per didelis rūpestis ir empatija matant laukinio gyvūno jauniklį vieną. Per didelis rūpinimasis laukinių gyvūnų jaunikliais gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Gamtoje viskas vyksta neatsitiktinai, pavyzdžiui, kol stirnos patelė maitinasi, jauniklis kantriai ir tyliai laukia aukštoje žolėje. Tuo metu labai svarbu jo neišgąsdinti ir kuo skubiau pasišalinti iš tos vietos. Kitaip nei paukščių, laukinių gyvūnų uoslė puiki ir žmogaus paliestą jauniklį tėvai gali palikti“, – sako Gyvosios gamtos priežiūros skyriaus vyr. specialistė Jolita Matulevičienė.  

Radus žolėje apsiplunksnavusį paukštelį, geriausia jo neimti, nes jis jau turi minimalius skraidymo įgūdžius ir gali pasirūpinti savimi. Iš lizdo iškritusius paukštelius galima perkelti ant medžio. Nors paukščiai kvapų neužuodžia, tačiau rekomenduojama rankose ilgai jų nelaikyti, nes jie gali patirti didelį stresą. 

Laukinių gyvūnų nereikėtų maitinti šiltuoju metų laiku 

Žmonių atnešamas maistas labai skiriasi nuo to, kuo gyvūnai įprastai maitinasi gamtoje, todėl taip šeriami gyvūnai gali sunegaluoti. Laukiniai gyvūnai pripranta prie lengvai randamo maisto ir vis dažniau užsuka į gyventojų sodybas, kur atvirai paliekama maisto atliekų. Tokiais atvejais pavojus kyla tiek gyvūnams, tiek gyventojams. Be to, laukiniai gyvūnai gali prarasti savisaugos jausmą ir vis dažniau svečiuotis apgyvendintose teritorijose, kuriose jų tyko įvairūs pavojai, pavyzdžiui, naminiai gyvūnai, intensyvus automobilių eismas ir pan. 

Šienaujant svarbu pasirūpinti ir laukinių gyvūnų jaunikliais  

Žemės ūkio plotuose, dirbamuose laukuose ar pievose, vasarą galima aptikti ir nemažai laukinių gyvūnų bei jų jauniklių. Prasidėjus javapjūtei ar šienapjūtei, iškyla pavojus gyvūnų ir jų jauniklių, lizdų saugumui. Išvengti daugelio žūčių galima pasirinkus tinkamą šienavimo būdą – pirmiausia apžiūrėti lauką, o šienauti pradėti nuo lauko vidurio, kad gyvūnai galėtų pasitraukti į saugias vietas. 

Šalyje netrūksta naujų iniciatyvų, kuriomis siekiama apsaugoti laukinius gyvūnus – jų ieškoma ūkininkų laukuose pasitelkiant dronus. Tokiu būdu apžiūrėti šienaujami plotai padeda išsaugoti kuo daugiau besislepiančių jauniklių. 

Laukinės gyvūnijos įstatymas įpareigoja asmenis, besiverčiančius ūkine veikla, užtikrinti, kad vykdoma ūkinė veikla nesukeltų neigiamo poveikio laukinei gyvūnijai arba poveikis būtų minimalus.  

Sparti urbanizacija priartina prie laukinių gyvūnų buveinių 

Dėl spartėjančios urbanizacijos proceso priartėjame prie gyvūnų buveinių, todėl neturėtų stebinti laukiniai gyvūnai mieste. Tačiau trikdyti gyvūnus ar prie jų artintis ar jų liesti nereikėtų. Susidūrus su laukiniu gyvūnu mieste svarbu leisti gyvūnui nekliudomai pasišalinti. Dažniausiai miestuose sutinkamos lapės, ieškančios lengvo maisto gali patraukti prie buitinių atliekų konteinerių, taip pat neretai sutinkamos į miestus atklydusios stirnos. Aplinkos apsaugos departamentas yra parengęs atmintinę apie tai, kaip reikia elgtis sutikus gamtoje laukinį gyvūną.  

Atsakomybė 

Už laukinių gyvūnų tyčinį gaudymą, trikdymą arba šių gyvūnų paėmimą iš aplinkos, užtraukia baudą asmenims nuo 150 iki 750 eurų.

Aplinkos apsaugos dep. inf.