Gaisrų padaugėja pradėjus šildyti namus

Orams vis labiau rudenėjant, skirtingų šalies savivaldybių atstovai praneša apie planus pradėti šildymo sezoną. Tuo metu draudikai primena, kad gyventojai turėtų nedelsti ir susitvarkyti šildymo įrenginius ir dūmtraukius, siekiant išvengti didelių nelaimių.

„Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusį šildymo sezoną buvo išmokėta daugiau nei 4,2 mln. eurų nuostoliams dėl gaisrų atlyginti, o maksimali išmokos dėl gaisro suma siekė 175 tūkst. eurų.

Gaisrų nuostolių skaičiai auga

Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, kasmet gaisrų padarytiems nuostoliams atlyginti yra išmokamos vis didesnės sumos.

Per pirmus 9 šių metų mėnesius bendrovė šalies gyventojams jau išmokėjo 4,6 mln. eurų gaisrų nuostoliams padengti. Palyginimui, per tą patį laikotarpį 2022 m. ir 2021 m. buvo išmokėtos mažesnės sumos − atitinkamai, 3 mln. ir 2 mln. eurų.

„Tokia auganti tendencija rodo, kad gaisrai tampa vis nuostolingesni ir patirtos žalos tampa vis didesnės. Ypač pandemijos metu gyventojai buvo linkę gerintis būstus, įsigyti daugiau ir brangesnių baldų, namų apyvokos daiktų, buitinės technikos. Nuo ugnies visa tai apsaugoti sudėtinga, todėl patariame pasirūpinti draudimo apsauga, kad netektų susidurti su itin skaudžiomis pasekmėmis“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas.

Gaisrų pikas − šildymo metu

Kaip sako ekspertas, žvelgiant į bendrovės duomenis akivaizdu, kad būtent šaltuoju sezonu nuo lapkričio iki kovo mėnesio būna fiksuojamas pats gaisrų pikas.

„Pernai iš viso dėl gaisrų klientams išmokėjome daugiau nei 5,4 mln. eurų nuostoliams atlyginti. Deja, bet gaisrai paprastai gyventojams atneša brangiausiai kainuojančius nuostolius iš visų galimų nelaimingų nutikimų namuose, nes ugnis siaubia viską iš eilės: sienas, grindis, langus, lubas, grindis, visą namų turtą.

Šiemet per pirmus 9 mėnesius vidutinė nuostolio suma siekia 6,2 tūkst. eurų, 2022 m. ši suma buvo daugiau nei 5,4 tūkst. eurų“, – situaciją komentuoja „Lietuvos draudimo“ ekspertas.

Valymas − dar prieš šildymo sezoną

Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad dažniausia gaisrų priežastis, deja, būna netinkamai eksploatuojami kietojo kuro šildymo prietaisai, netvarkingi kaminai, dūmtraukiai.

„Dar nepradėjus šildymo sezono, itin svarbu išsivalyti kaminus, atlikti profilaktinę patikrą. Mūsų bendrovės duomenys rodo, kad nuosavuose namuose gaisrai įvyksta 3 kartus dažniau nei butuose ir tokiems skaičiams ženklią įtaką daro šildymo sezonas, kai būna pradedama naudoti netinkamai prižiūrėta ar neišvalyta šildymo įranga.

Kaminus privalu valyti bent kartą per metus, norint išvengti skaudžių nelaimių namuose. Taip pat svarbu žinoti, kad jei turite krosnelę, židinį, kurio ilgą laiką nenaudojote – nerekomenduojama jų naudoti be papildomo pasiruošimo. Šiuos šildymo būdus žmonės ypač bandė atgaivinti pernai, kai stengėsi sutaupyti dėl išaugusių šildymo kaštų“, – pastebi A. Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ atstovas sako, kad nelaimių skaičių pavyktų sumažinti, jei žmonės išties atsakingai pasirūpintų savo šildymo įranga dar prieš pradėdami naują šildymo sezoną. „Reikėtų ne tik kartą per metus išvalyti kaminus, bet ir periodiškai valyti suodžius iš dūmtraukių, krosnių. Svarbu, kad dūmtraukiai būtų įrengti laikantis reikalavimų ir saugūs eksploatuoti.

Taip pat svarbu laikytis saugių atstumų – greta židinių, krosnių nedžiovinti skalbinių, nelaikyti sukrautų malkų. Jų atstumas nuo šilumos židinio turėtų siekti bent jau 1 metrą nuo pakuros“, – pažymi A. Juodeikis. Galiausiai draudimo ekspertas primena, kad svarbus vaidmuo tenka ir dūmų detektoriams, kurie turi būti ne tik įrengti, bet ir prieš pradedant šildymo sezoną patikrintas jų veikimas.

Pranešimą spaudai parengė UAB „Salve Agency“

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio

Birželio 12-ąją, minint Lietuvos radijo gimtadienį, Lietuvos bankas pradėjo išankstinį kolekcinės monetos „Lietuvos radijui – 100“ pardavimą. Moneta išleidžiama į apyvartą 2026 m. birželio 19 d. Prieš šimtą metų Lietuva pirmą kartą išgirdo save eteryje. Kai 1926 metais nuskambėjo žodžiai „Alio, alio – kalba Kaunas“, prasidėjo naujas valstybės ir visuomenės istorijos etapas. Nuo tada radijas tapo svarbia informacijos, kultūros, švietimo ir pilietiškumo erdve, lydėjusia Lietuvą svarbiausiais jos istorijos momentais. „Šia moneta siekiame įamžinti ne tik Lietuvos radijo istoriją, bet ir

Švėkšnos bažnyčiai tvarkyti – 432 tūkstančiai eurų

Birželio pabaigoje planuojamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis, šią savaitę į posėdžius rinksis Tarybos komitetai. Teks apsispręsti ir dėl lėšų skyrimo Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios stogo ir fasadų tvarkybos darbams. Parengtame sprendimo projekte siūloma pritarti Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1648, valstybės saugoma), stogo ir fasadų tvarkybos darbams, prisidėti prie tvarkybos darbų finansavimo iš savivaldybės biudžeto skiriant ne daugiau kaip 50 proc. valstybės skiriamos lėšų sumos, patvirtintos Paveldotvarkos programoje, ir užtikrinti netinkamų finansuoti,

Orai bus lietingi, vėsūs, vėjuoti

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Birželio 15 d., pirmadienį, dieną daugelyje rajonų protarpiais lietus, kai kur smarkus. Vietomis perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, 7-12 m/s, kai kur gūsiai 15 m/s. Aukščiausia temperatūra  bus 14-19 laipsnių šilumos. Birželio 16 d., antradienį, daugelyje rajonų palis, vyraus trumpi lietūs, dieną galima perkūnija. Vėjas pietvakarių, vakarų, naktį 5-10 m/s, dieną 8-13 m/s, pajūryje gūsiai 15-17 m/s.  Temperatūra naktį bus 7-12, dieną – 14-19 laipsnių šilumos. Birželio 17 d., trečiadienį, daug kur trumpas lietus.

Studijos, po kurių nereikia ieškoti darbo: kuo jaunimą traukia Lietuvos karo akademija

Stabilus profesinis kelias, finansinis užtikrintumas studijų metu, tarptautinės galimybės ir lyderystės ugdymas – tai tik dalis priežasčių, kodėl jaunuoliai renkasi Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją (LKA). Per daugiau nei tris dešimtmečius akademija parengė daugiau nei 2800 Lietuvos kariuomenės karininkų, o šiandien ją renkasi tie, kurie ieško ne tik aukštojo mokslo diplomo, bet ir aiškios krypties ateičiai. „Sėkmingai vystant Nacionalinę diviziją ir vykdant Lietuvos kariuomenės modernizavimą, mums reikia ne tik gerai pasirengusių specialistų – reikia žmonių, gebančių priimti sprendimus sudėtingomis

Taip pat skaitykite