Nuo ateinančių metų mokyklų tinklas savivaldybėse bus stiprinamas ne tik pagal jau anksčiau nustatytus kiekybinius, bet ir kokybinius kriterijus, tokius kaip: ugdymo aplinkos pritaikymas vaikams su negalia, prevencijos programų įgyvendinimas, galimybė gauti švietimo pagalbą,  besimokantiems pagal vidurinio ugdymo programą pasirinkti jiems svarbius mokomuosius dalykus ir kita.

Tam šiandien pritarė Vyriausybė, patvirtindama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengtus Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimus. Taip siekiama  pagerinti kokybiško bendrojo ugdymo prieinamumą, sumažinti atskirtį tarp skirtingų socialinių grupių žmonių, stiprinti mokyklų tinklą ir efektyviau organizuoti ugdymo procesą.

„Stiprindami mokyklų tinklą siekiame lygiaverčių ugdymosi sąlygų miesto ir kaimo vaikams. Visi turi turėti galimybes naudotis gamtos mokslų laboratorijomis mokykloje ar STEAM centre, lankyti būrelius, mokytis kalbų, gauti švietimo pagalbą. Matydami  ugdymosi rezultatų skirtumus tarp savivaldybių ar tos pačios savivaldybės mokyklų, siekiame juos mažinti, įgalinti mokyklų steigėjus tai daryti. Visos mokyklos turi teikti mokiniui lygiavertį ugdymą“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas.

Dalis kokybinių kriterijų įsigalioja nuo ateinančių metų, kiti – nuo 2025 m. rugsėjo 1 d., kad mokyklos turėtų daugiau laiko pagerinti savo veiklą. Jei mokykloms nepavyktų pasiekti rodiklių, būtų skiriama laiko jiems įgyvendinti. Siekiama daugiau individualaus dėmesio skirti mokiniams, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintiems didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdomiems bendrųjų bendrojo ugdymo mokyklų bendrosiose klasėse.

Skatinama, kad daugiau mokinių, gaunančių nemokamą maitinimą, finansinę ir kitą paramą, turėtų galimybę dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo programose, Kultūros paso edukacijose. Daugiau mokytojų turės galimybę dirbti visu etatu, daugiau lėšų bus skiriama ugdymui ir neformaliam švietimui, o ne administravimui.

Kiekybiniai kriterijai išlieka panašūs, kaip nustatyta 2021 m.

Kiekybiniai kriterijai – mažiausias ir didžiausias mokinių skaičius klasėse – išlieka tokie patys, kaip nustatyta 2021 m., tik kiek švelnėja taikymo principai. Atsisakoma nuostatos, kad nuo 2026 m. visose gimnazijose turi būti bent dvi III gimnazijos klasės, o tautinių mažumų ir kitose gimnazijoje, kurioms nustatyta išimtis, – bent viena su ne mažiau kaip 21 mokiniu. Išlieka nuostata, kad nuo 2024 m. gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės, tačiau yra numatyta nemažai išimčių, kai mažiausias mokinių skaičius turi būti 21 arba net 12.

21 mokinys III gimnazijos klasėje gali būti miestų, kurie nėra savivaldybės centrai, kaimo vietovių, miesto pakraščio, pasienio zonų mokyklose, kadetų, suaugusiųjų, specializuoto ugdymo mokyklose. 12 mokinių klasės gali būti gimnazijų skyriuose, Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijų gyvenamojoje vietovėje esančiose vienintelėse gimnazijose lietuvių kalba, vienintelėje savivaldybės teritorijoje esančioje gimnazijoje ir kt. Taip pat mažinamos klasės, kuriose mokosi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai – vienas toks mokinys prilyginamas dviem mokiniams.

Dėl mokinių skaičiaus klasėse mažinimo – atskiri sprendimai

Kaip numatyta šių metų spalį su keturiomis profesinėmis sąjungomis pasirašytoje sutartyje, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. suformavus klases, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, savivaldybei skirtos mokymo lėšos būtų mažinamos. Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė mokyklos savininkui (daugeliu atvejų – savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5-12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1-4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių, tai racionaliau paskirstys mokinių srautus tarp mokyklų. Šie pakeitimai bus priimti atskiru nutarimu.

Nutarimu įgyvendinama Švietimo įstatymo nuostata

Seimas šiemet  rugsėjo mėnesį  priėmė  Švietimo įstatymo pakeitimus ir nustatė, kad mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kriterijai turi būti įteisinti įstatyme. Iki tol jie buvo reglamentuojami Vyriausybės nutarimu. Mokyklų veiklos kriterijus reglamentuoti įstatymu šiemet balandį įpareigojo Konstitucinis Teismas.

Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.