Vis dar neatsiejama Naujųjų metų sutikimo dalis yra fejerverkai. Švęsdami kasmet į orą paleidžiame daug įvairių pirotechninių gaminių. Jų sprogimai didina triukšmo lygį, degimo produktai iškart pablogina vietos aplinkos oro kokyb. Į aplinką išmetami sveikatai kenksmingi teršalai (kietosios dalelės, dujiniai teršalai).

Teršalai pasklinda

Fejerverkų spalvinimui taip pat naudojami įvairių sunkiųjų metalų junginiai. Jie, esant tam tikrai temperatūrai, nudažo fejerverkus skirtingomis spalvomis ir sukuria įspūdingus reginius. Sprogus pirotechnikos gaminiams išmesti teršalai neišnyksta, o pasklinda aplinkos ore. Taip pat patenka į vandenį, dirvožemį, taigi turi tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikį poveikį aplinkos būklei ir žmogaus sveikatai.

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, dėl gausiai šaudomų fejerverkų miestų oro kokybės tyrimų stotys fiksuoja padidėjusią kietųjų dalelių (KD10, KD2,5), sieros dioksido, azoto oksidų, anglies monoksido koncentraciją. Šių teršalų per pirmąją Naujųjų metų valandą padaugėja kelis kartus. Naujųjų metų naktį valstybinės oro kokybės monitoringo stotys miestuose fiksuoja iki 10 kartų didesnę kietųjų dalelių (KD10) koncentraciją aplinkos ore.

Svarbu ir meteorologinės sąlygos

Oro kokybė Naujųjų metų naktį ir teršalų koncentracijos padidėjimas aplinkos ore, priklauso ir nuo meteorologinių sąlygų. Ramiu, be vėjo ir kritulių oru susikaupę teršalai aplinkoje gali išsilaikyti net keletą valandų. Pavyzdžiui, nuo vidurnakčio iki 5 val. ryto bus padidėjusi teršalų koncentracija aplinkos ore. Tačiau virš vietovės esant ciklonui, pučiant stipriam vėjui, oro srautams atmosferoje stipriai besimaišant ir krentant krituliams sprogdinamų fejerverkų sukeltas oro užterštumas laikysis trumpą laiką.

Dėl fejerverkų sprogdinimo padidėjusi kietųjų dalelių ir kitų teršalų koncentracija aplinkos ore yra ypač pavojinga vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms bei sergantiems širdies kraujagyslių ar kvėpavimo takų ir kitomis lėtinėmis ligomis. Taip pat nuo pirotechnikos gaminių keliamos oro ir aplinkos taršos bei triukšmo kenčia ne tik žmonės, bet ir naminiai gyvūnai bei gyvoji gamta.

Per 550 tonų fejerverkų kasmet

Nepaisant pastaruoju metu vis garsesnių kalbų apie neigiamą fejerverkų įtaką aplinkai, jų importas į Lietuvą, taigi ir paklausa, nemažėja. Statistikos departamento duomenimis, vidutiniškai kasmet į mūsų šalį įvežama ir joje lieka (ne reeksportuojama) apie 567 tonų fejerverkų, kurie galėtų būti sutalpinti į maždaug 23 vilkikus.

Kuo mažiau pirotechninių gaminių sudeginsime, tuo švaresniu aplinkos oru kvėpuosime. Be to, mažiau nukentės gyvūnai, išvengsime sveikatai žalingo triukšmo, nesusidarys dideli (dažnai neperdirbamų) atliekų kiekiai.

Aplinkos min. inf.