Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai kasmet vykdydami erkių stebėseną pasirinktose Lietuvos vietovėse mato, kad erkės aktyvios nuo pat kalendorinio pavasario pradžios iki rudens pabaigos, o kartais net iki gruodžio vidurio. Tam turi įtakos šiltėjantis klimatas, kuomet šiltos žiemos prailgina erkių aktyvumo trukmę. Šiemet pirmosios erkės rastos kovo 1 d., pernai vėliau – kovo antroje pusėje. Šiais metais jau sausį užregistruoti pirmieji tiek Laimo ligos, tiek erkinio encefalito atvejai.

NVSC duomenimis, 2023 m. Lietuvoje buvo užregistruota 2880 Laimo ligos atvejų, 2022 m. – 2380 atvejų, sergamumo rodiklis išaugo nuo 84 iki 100, 3 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais erkinio encefalito atvejų užfiksuota taip pat daugiau nei 2022 m., atitinkamai 377 ir 597 atvejai (sergamumo rodiklis padidėjo nuo 13,3 iki 20,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų).

Primename, kad erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose. Dažniausiai erkės įsikuria tose teritorijose, kur daug laukinių gyvūnų, paukščių – nuolatinių jų maitintojų. Jų galima sutikti miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose, paupiuose, pelkėtose vietovėse. Nemažai erkių galima aptikti ir miško kirtimuose, kur daug senų kelmų bei šakų. Taip pat jų galima rasti ir miestų parkuose, skveruose, daugiabučių kiemų žaliosiose teritorijose.

Kaip apsisaugoti nuo erkių platinamų ligų?

Veiksmingiausia apsaugos priemonė, padedanti išvengti erkinio encefalito, yra skiepai. Austrų patirtis – puikus pavyzdys. 1982 m. Austrijoje, kurioje sergamumo erkiniu encefalitu rodiklis siekė 8,75 atvejo 100 tūkst. gyventojų, pradėta visuotinė žmonių vakcinacija nuo erkinio encefalito. Šiuo metu, kai 80-90 proc. šalies gyventojų yra pasiskiepiję nuo šios ligos, susirgimų erkiniu encefalitu sumažėjo daugiau kaip 12 kartų.

Nuo Laimo ligos skiepų nėra, tačiau nuo erkės įsisiurbimo padeda apsisaugoti individualios apsaugos ir erkių gausą mažinančios priemonės.

Individualios apsaugos priemonės

Einant į mišką reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais: viršutiniai drabužiai turėtų būti ilgomis rankovėmis, kurių rankogaliai gerai priglustų prie riešo; kelnių klešnių apačia taip pat turėtų būti gerai prigludusi prie kūno. Galvą patartina apsirišti skarele arba užsidėti gerai priglundančią kepurę, gobtuvą.

Būnant gamtoje patartina dažnai apžiūrėti save, o aptiktas per drabužius ropojančias erkes – sunaikinti. Rekomenduojama naudoti repelentus – nariuotakojus atbaidančias medžiagas (juos naudoti pagal gamintojo nurodytą naudojimo instrukciją). Siekiant apsisaugoti nuo erkinio encefalito – vartoti tik pasterizuotą arba virintą karvių, ožkų pieną ar jo produktus.

Erkių gausą mažinančios priemonės

Svarbu tinkamai prižiūrėti parkų, poilsio vietų, dažnai žmonių lankomus miškus: nuo ankstyvo pavasario šienauti žolę, neleidžiant jai užaugti aukštesnei kaip 10 cm, iškirsti menkaverčius krūmus, sutvarkyti miško darbų atliekas, išvartas, nupjautą žolę išvežti arba sudeginti, praplatinti pasivaikščiojimo takus ir takus, vedančius vandens telkinių, sporto aikštelių, laužaviečių link. Rekomenduojama naikinti graužikus.

Ką daryti įsisiurbus erkei?

Aptikus įsisiurbusią erkę, ją reikia kuo greičiau ištraukti, nespausti erkės kūnelio, suimti erkę kaip galima arčiau odos ir staigiu judesiu traukti į viršų. Įsisiurbusios erkės netepti riebalais ar kitais skysčiais. Pašalinus erkę, žaizdelę reikia patepti dezinfekciniu skysčiu. Po erkės įsisiurbimo apie vieną mėnesį reikia stebėti savo sveikatą ir įsisiurbimo vietą. Jeigu erkės įkandimo vietoje atsiranda paraudimas, kuris plečiasi, ar pablogėja savijauta – būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro inf.