Energetinis auditas įmonėms gali padėti sutaupyti iki 35 % energijos sąnaudų ir sumažinti CO2

auditasEnergetinis auditas įmonėms – tai procesas, kurio metu išsamiai vertinamas įmonės energijos suvartojimas, siekiant nustatyti vietas, kur energija yra švaistoma. Energija gali būti švaistoma: elektros ūkyje, šilumos ūkyje, suspausto oro, gamybos organizaciniuose procesuose, įrenginiuose ir kitur.

Auditas pagrįstas realiai gautais matavimų duomenimis

Kalbinant „Pramonės auditas“ vadovą Romą Juškevičių paaiškėja, kad po audito įmonėms pavyksta ženkliai sumažinti CO2 išmetamų dujų kiekį ir sutaupyti daug kaštų. Pavyzdžiui, įmonei, kurioje dirbo 55 darbuotojai, o jos grynasis pelnas 2023 metais buvo 93 123 Eur, buvo atlikti matavimai. Išanalizavus specializuotų matavimų esamai suspausto oro sistemai/vamzdynui duomenis paaiškėjo,  kad įmonė patiria apie 10 651 Eur metinių nuostolių, švaistydama energiją suspausto oro sistemoje. Šiuo atveju nešvaistant energijos galima savo grynąjį pelną padidinti apie 11 % arba pakeisti senus neefektyvius kompresorius naujais, kurie bus dar efektyvesni.

R. Juškevičius daugiau kaip 8 metus atlieka energetinį auditą įvairiose Lietuvos įmonėse, jis yra sukaupęs 25 metų patirtį tokiose bendrovėse kaip ESO , UAB „Katra“, UAB „Caverion Lietuva“,  ABB UAB.

MB „Pramonės auditas“ auditavimas pagrįstas realiai gautais duomenimis. Proceso metu atliekami trumpalaikiai ir ilgalaikiai matavimai, kurių duomenis gali matyti, analizuoti  ir pats užsakovas, nes jie patalpinami į interneto debesį ir užsakovui suteikiama prieiga prie atliekamų matavimų realiu laiku. Po matavimų teikiamos pagrįstos rekomendacijos, nustatomas energijos švaistymo potencialas, tai leidžia vadovybei priimti sprendimus ir veikti.

Kada energetinis auditas yra privalomas?

Pagal Lietuvos įstatymus, energetinis auditas yra privalomas didelėms įmonėms, kurios yra registruotos ir vykdo ūkinę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, kartą per 4 metus.

Galima įgyvendinti pažangos priemonės kvietimo reikalavimus

Šiais metais į MB „Pramonės auditas“ kreipėsi daug įmonių, kurios dalyvavo pažangos priemonės kvietime „Skatinti įmones pereiti link neutralios klimatui ekonomikos“ veiklos „Didinti energijos vartojimo efektyvumą pramonės įmonėse“. Šio projekto dalinio finansavimo reikalavimas buvo sutaupyti ne mažiau kaip 30 % CO2 (MWh) technologiniuose procesuose.

Auditas buvo atliktas įvairaus dydžio įmonėse – nuo mažų iki didelių. „Visose atliktų auditų ataskaitose buvo rastos ir įvardintos priemonės, leidžiančios pasiekti Inovacijų agentūros Lietuvoje pateiktus rodiklius. Prieš pradėdami auditą visada atliekame namų darbus ir pasigiliname ar įmonė tenkins reikalavimus,“ – sako R. Juškevičius.

Kiek galima sutaupyti?

Paklausus R. Juškevičiaus, ar toks auditas turi apčiuopiamos naudos, auditorius atsako, kad įgyvendinus rekomendacijas gamybiniuose procesuose galima nebešvaistyti nuo 2 % iki 35 % energetinių sąnaudų ir sumažinti CO2 taršą. Didelėse įmonėse tai gali būti dideli finansiniai kaštai, kurie sutaupomi ar nukreipiami į kitas gamybos grandis.

„Įmonių kaštai energetikai sudaro nuo  1 % iki 7 % apyvartos, priklausomai nuo pramonės šakos. Todėl energijos taupymui potencialas yra  0,1 % – 2,1 % nuo įmonės apyvartos. Jeigu įmonės metinė apyvarta yra 100 mln. eurų, taupymo potencialas  gamybiniuose procesuose galimas nuo 200 000 Eur iki 2,1 mln. Eur per metus,“ – atvirauja MB „Pramonės audito“ vadovas.

Skatiname įmones atkreipti dėmesį į sunaudojamą energiją, galbūt yra galimybė išvengti energijos švaistymo, o tuo pačiu sumažinti CO2 išmetamų dujų kiekį ir sutaupyti. Tai padaryti padės energetinio audito įmonėms specialistai iš UAB „Pramonės auditas“.

pr2024/101

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Renkamės vejos sėklą: gryną ar mišinius?

Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti mažiausiai kelias dešimtis skirtingų vejos sėklų rūšių ir mišinių, pritaikytų įvairiems poreikiams: nuo dekoratyvinių iki sportinių, nuo pavėsiui skirtų iki lėtai augančių vejų. Anot namų aplinkos priežiūros ekspertų, ką rinktis, priklauso nuo konkrečių poreikių. Taip pat dirvožemio sąlygų ir pageidaujamo vejos tipo – rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.  „Vejų ir kitų augalų sėklos yra dviejų tipų: grynos, tik vienos veislės augalų, neturinčios priemaišų, ir sėklų mišiniai. Pastarieji – vieni populiariausių. Jų privalumas toks, kad jie

Praėjusią savaitę policija daugiausia užfiksavo smurtavimo atvejų

policijos

Birželio 2-8 d. Tauragės apskr. VPK pareigūnai užregistravo 336 įvykius ir pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, iš kurių 11 ikiteisminių tyrimų buvo pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo. Smurtas artimoje aplinkoje jau tapo kasdien paros įvykių suvestinėse aprašomų nusikaltimų dalimi.  Birželio 8 d. naktį Kebelių k., Saugų sen., nepažįstami asmenys sužalojo neblaivų (0,75 prom.) vyrą, gim. 1984 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patiriate smurtą? Netylėkite, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir policijos pareigūnai jums suteiks visokeriopą pagalbą. Netoleruokime smurto! Nustatyti 92

Žuvėdros, vėtrungės ir krikštai – taip Neringa įamžinta pašto ženkle

Neringa

Birželio 6 d. Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą, dedikuotą vienai iš išskirtiniausių Lietuvos vietovių – Neringai. Tai ketvirtasis pašto ženklas iš serijos „Lietuvos kurortai“. Naująjį ženklą sukūrė dailininkė Audronė Uzielaitė. Jo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vienetų. Pašto ženklo pirmos dienos datos antspaudavimas vyko išleidimo dieną Nidos pašto skyriuje (Taikos g. 13). Ant pašto ženklo vaizduojami charakteringi Neringos simboliai: medinė architektūra, ramios marios, kopos, senieji krikštai – mediniai antkapiniai paminklai, vėtrungės ir neatsiejama pajūrio palydovė –

Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši Klaipėdos Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda yra unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių. Dialogas su visuomene Parodoje rasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų. Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas. Lietuvos banko dailės

Taip pat skaitykite