Prancūzija ką tik paskelbė apie naujai priimtą įstatymą, kuriuo uždraudžia naudotis socialiniais tinklais visiems, jaunesniems nei 15 metų. Vis dėlto, tokį sprendimą techniškai įgyvendinti nėra lengva, o visas darbas šiuo klausimu teks socialinių tinklų platformų administratoriams.

Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, aiškina, kokių priemonių prireiks, jog šis įstatymas iš tiesų būtų įgyvendinamas.

Platformos „TikTok“, „Instagram“, „Snapchat“ „Facebook“ ir „X“ privalės pačios užtikrinti, kad jaunesni nei 15 metų asmenys negalėtų susikurti naujų paskyrų, o jau egzistuojančios paskyros būtų identifikuotos ir per nustatytą laikotarpį uždarytos. Įstatymas naujoms paskyroms įsigalios nuo šių metų rugsėjo, o esamoms paskyroms dar skirta laiko iki Naujųjų metų.

„Pagrindiniai instrumentai, kuriais remiamasi siekiant įgyvendinti šį draudimą, yra amžiaus patikros sistemos. Socialinių tinklų operatoriai turės pritaikyti tokias priemones, kurios leistų pakankamai patikimai nustatyti naudotojo amžių. Tačiau tai nebus tiesiog amžių patvirtinančio mygtuko paspaudimas, kaip dabar daug kur internete matome. Greičiausiai reikės paskyros registravimą tvirtinti su asmens tapatybės dokumentu ar per nepriklausomus tarpininkus“, – sako D. Povilaitis.

Dokumentų skenavimas ir veido analizė?

Pasak eksperto, tokiu atveju nuskenavus ar nufotografavus savo asmens dokumentą sistema patikrintų, ar asmuo jau sulaukęs 15 metų amžiaus, ir tik tuomet leistų susikurti paskyrą. Vis dėlto, dar reikia išspręsti privatumo ir duomenų apsaugos klausimą – surasti būdą, kaip platformoms neperduoti pilnos asmens tapatybės informacijos.

„Tokiu atveju galima bandyti taikyti vadinamąjį „dvigubo anonimiškumo“ modelį, kai vartotojo duomenis tikrintų nepriklausoma trečioji šalis, pvz., specializuotas amžiaus tikrinimo paslaugų tiekėjas arba mobiliojo ryšio operatorius. Organizacija nustatytų, koks vartotojo amžius, ir duotų patvirtinimą, kad jis gali turėti socialinio tinklo paskyrą. O platforma nežinotų tikrojo vartotojo vardo, pavardės, dokumento numerio ir kitų duomenų“, – svarsto D. Povilaitis.

Tarp galimų sprendimų viešojoje erdvėje minimos ir veido analizės technologijos. Tokios sistemos, pasitelkdamos DI, iš naudotojo asmenukės arba trumpo vaizdo įrašo įvertina jo amžių. Šis metodas yra greitas ir patogus, tačiau nėra tikslus, todėl sulaukia kritikos tiek dėl klaidų, tiek dėl privatumo aspektų. Tiesa, kai kuriais atvejais, pvz., tam tikruose bankuose, toks metodas naudojamas siekiant patvirtinti, kad asmens dokumentas priklauso būtent tam žmogui.

Vaikai vis tiek randa, kaip apeiti sistemą

Nors Prancūzija pirmoji Europos Sąjungoje (ES) priėmė tokį įstatymą dėl socialinių tinklų, kitos šalys gali taip pat sekti šiuo pavyzdžiu. Dėl to reikia ieškoti bendro sprendimo visam žemynui.

„Svarbų vaidmenį šiame procese gali suvaidinti ir Europos Komisija. Šiuo metu testuojama europinė amžiaus patikros sistema, kuri ateityje galėtų tapti bendru standartu visoje ES. Pagal šį modelį vartotojas vieną kartą patvirtintų savo amžių naudodamas skaitmeninę tapatybę arba dokumentą, o socialiniams tinklams būtų perduodama tik informacija apie tai, kad amžiaus kriterijus atitinka. Tokiu būdu būtų suderinta vaikų ir asmens duomenų apsauga“, – įvardija „Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas.

Vis dėlto jis atkreipia dėmesį, kad net pačios pažangiausios technologijos negarantuoja šio draudimo veiksmingumo. Vaikai gali mėginti pasinaudoti tėvų dokumentais ar paskyromis, pasitelkti technines priemones, kaip kad VPN paslaugas. Todėl svarbus vaidmuo tenka ir tėvų naudojamiems skaitmeninės saugos įrankiams. Pvz., tokie sprendimai kaip „Telia Safe“ leidžia papildomai kontroliuoti vaikų prieigą prie interneto, blokuoti nepageidaujamą ar pavojingą turinį ir taip sumažinti galimybes apeiti nustatytus apribojimus.

„Australijos patirtis, kur panašus draudimas jau galioja, rodo, kad nepilnamečiai vis tiek randa prieigą prie socialinių tinklų. Taigi, tokio draudimo laikymasis daugiausia priklauso nuo to, kaip griežtai ir kokybiškai platformos taikys amžiaus patikros mechanizmus. Taip pat ir nuo tėvų įsitraukimo į šį procesą“, – teigia D. Povilaitis.

Pranešimą parengė agentūra „Publicum“