Daug ar mažai – atsakyti, kiek laiko jūsų vaikas praleidžia prie ekranų darosi vis sunkiau. Į skaitmeninę erdvę be žaidimų keliantis mokslams ir bendravimui, prieš dešimtmetį galiojusios paros normos šiandien nebetenka prasmės. Tačiau specialistai įsitikinę, kad prižiūrėti vaikų praleidžiamą laiką prie ekranų šiomis dienomis yra svarbiau nei bet kada anksčiau, ir pateikia keletą patarimų, kaip su priklausomybe išmaniesiems įrenginiams kovoti protingai.

„Vien tik apriboti minutes ir valandas, kurias vaikas kasdien praleidžia prie ekrano, greičiausiai yra geresnis sprendimas, nei viską paleisti savieigai, bet nebūtinai geriausias. Kontroliuojant mažųjų naudojimąsi prietaisais, kokybė yra svarbiau už kiekybę. Ne mažiau svarbu stebėti, kad išmanieji įrenginiai nekenktų vaiko gyvenimo ritmui ir emocinei būsenai, nevengti į jo virtualias veiklas įsitraukti patiems. Geriausių rezultatų pasieksite tada, kai ekrano laiko planą „patvirtinsite“ šeimos lygiu bei jo stengsitės laikytis visi kartu“, – pataria „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro vaikų saugumo internete ekspertė Indrė Bimbirytė-Yun.

Valanda, dvi, o gal vis dėlto trys?

I. Bimbirytės-Yun manymu, pasakyti, kiek ekrano laiko per dieną vaikui turėtų būti riba, paprastai neįmanoma. Prie ekranų jį gali „nuginti“ namų darbams užduoti rašto darbai ir įvairios kitos su mokslais susijusios užduotys. Taip pat to kartais nepavyks išvengti, jei vienas iš artimųjų yra išvykęs į užsienį bei su juo bendraujama vaizdo skambučiais. Galų gale, net ir kasdienis susirašinėjimas su tėvais kai kada gali sudaryti visai nemažą kasdienio ekrano laiko dalį.

„Griežtesnes ribas galėtume brėžti tik kalbėdami apie žaidimus. Mažiesiems iki 3 m. amžiaus kompiuterinių žaidimų patariama iš viso vengti ar bent jau neviršyti 1 valandos per dieną. Pasiekus priešmokyklinį amžių, ribojimą galima šiek tiek „pakelti“, vaikui suteikiant bent jau 1,5 valandos, o pradinukams – palikti 2 valandas. Visgi svarbu akcentuoti, kad tai yra maksimalios ribos ir tikrai ne kasdieną reikia praleisti tiek laiko žaidžiant žaidimus. Pasiekus paauglystę ekrano laiką smarkiai „išpučia“ bendravimas su bendraamžiais ir kitos veiklos, tad ir laikas, kiek papildomai skiriama išskirtinai video žaidimams neturėtų plėstis daugiau dviejų valandų“, – dėsto I. Bimbirytė-Yun.

Laiką ne nustatykite, o sutarkite

„Google Family Link“ įrankių paketas ir „Apple“ įrenginiuose esantys „Screen Time“ nustatymai apriboti ekrano laiką leidžia vos kelių mygtukų paspaudimu, tačiau šis metodas vaikui gali kelti neigiamas emocijas. Kur kas geresnis sprendimas tėvams – šias priemones pasilikti tik kaip saugiklius ir prieš kiekvieną naudojimosi išmaniuoju sesiją sutarti, kiek laiko skiriama tam tikram žaidimui ar naršymui internete. Tiesa, jeigu susitarimai neveikia, minėti įrankiai tikrai išlieka aktualūs ir naudingi.

Anot pašnekovės, sutarę laiką ir skaitmenines veiklas, atitinkamai sureguliuojame vaiko lūkesčius ir savotiškai leidžiame jam pasijausti lyg jis pats būtų davęs atitinkamą pasižadėjimą. Net jeigu suteiktas ekrano laikas ne visada iki galo patenkina jo norus, mažasis gali planuoti savo veiklas ir psichologiškai pasiruošti tos dienos laiko pabaigai. Taip pat pasibaigus ekrano laikui, vaiko nereikėtų palikti su užrakintu telefonu, o geriau padėti pereiti prie kitos veiklos, kuri nutrauktų jo mintis nuo virtualaus pasaulio.

Riboti nepakanka, reikia įsitraukti

Tėvai apriboję ekrano laiką dažnai jaučiasi lyg nusimetę naštą nuo pečių ir be skrupulų galintys vaikui palikti naudoti įrenginį. Deja, žinojimo, kad atžala neperžengs suteikto rezervo, efektyviai ekrano laiko kontrolei nepakanka. Papildomai reikia stebėti, kaip vaikas jaučiasi po pasinaudojimo įrenginiais, nevengti paklausti, ką veikė virtualioje erdvėje, kokiomis programėlėmis naudojosi ir galbūt netgi retkarčiais su juo sužaisti vieną kitą žaidimą.

„Tokiu būdu ne tik sustiprinsime ryšį su vaiku, bet ir sukursime pasitikėjimą. Žinodamas, kad į šią veiklą nežiūrime blogai ir paslapčia nesmerkiame jo už tai, kad jis pramogauja skaitmeniniame pasaulyje, mažasis bus daug atviresnis susidūręs su tam tikra problema ir drąsiau prašys mūsų pagalbos. Taip pat nerekomenduojama ekrano laiko naudoti kaip bausmės nusikaltus, nes taip tik dar labiau pabrėšime naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais svarbą mūsų gyvenimą ir paskatinsime jį dar labiau svajoti apie šį „uždraustą vaisių“, – pabrėžia „Telia“ Skaitmeninės pažangos centro atstovė.

Įveskite ekrano naudojimo planą ir ribas

Akivaizdu, kad jei viena ranka iš vaiko bandote atimti įrenginį, o kita patys slenkate per „TikTok“ ar „Instagram“ laiko juostą, savo atžalą ne ugdote, o baudžiate. Augdami vaikai savo elgesiu natūraliai kopijuoja tėvus ar kitus autoritetus, todėl norint pasiekti geriausių ekrano laiko kontrolės rezultatų, tų pačių taisyklių turėtų laikytis visa šeima.

I. Bimbirytė-Yun pataria visiems kartu aptarti, kiek laiko skirsite ekranams, įskaitant TV skirtą laiką, o kiek – kitoms veikloms. Be sutartų laiko apribojimų pagal amžių, į planą galima įtraukti taisykles, kuriose svetainėse galima lankytis ir kokius internetinius žaidimus žaisti. Jeigu jūsų vaikas jau naudojasi įrenginiais be apribojimų ir norite pradėti juos taikyti, startuokite su nedideliu laiko sumažinimu kiekvieną dieną arba įspėjimais „15 minučių iki išjungimo“. Tai padės sklandžiau pereiti prie labiau subalansuoto ekrano laiko.

Prie vaikų gerovės reikšmingai gali prisidėti ne tik apibrėžta naudojimosi įrenginiais trukmė, bet ir įvairios kitos su tuo susijusios ribos. Valgant prie bendro stalo, šeimoje reikėtų susitarti visiems kartu išjungti bet kokius prietaisus, taip pat nustoti jais naudotis likus bent valandai iki miego, o vaikus išmokyti įrenginius nakčiai palikti krautis ten, kur jie negalėtų pasiekti – geriausia, už jų miegamojo ribų.

ELTA