Dviratį ar paspirtuką paliekate laiptinėje? Jis gali dingti per kelias akimirkas – atskleidė, kaip apsaugoti savo turtą

Atšilus orams į gatves išriedėjo dviračių ir paspirtukų entuziastai. Saugos specialistai pastebi, kad kuo daugiau mieste šių transporto priemonių, tuo intensyviau pluša ir vagišiai, mat vogtus dviračius ir paspirtukus lengva parduoti. Vagys nušvilpia ir kelis šimtus, ir ne vieną tūkstantį eurų kainuojančius dviračius ar paspirtukus. Specialistai atskleidžia, kur juos palikti pavojingiausia ir kaip efektyviai apsaugoti.

Dviračiai ir paspirtukai pradingsta per kelias sekundes

„GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovas Žydrūnas Bukauskas sako, kad vagims lengviausiu grobiu tampa dviračiai ar paspirtukai, palikti viešosiose erdvėse – automobilių stovėjimo aikštelėse, šalia pastatų įrengtose dviračių saugyklose, stovuose. „Vagišiai paprastai renkasi jiems „patogias“ vietas. Dažniausiai tai yra nesaugomos vietos, kur nėra didelių žmonių srautų ar vaizdo stebėjimo kamerų, o dienos metu ten nėra pakankamai šviesu“, – aiškina Ž. Bukauskas.

Dar atidesni turėtų būti gyvenantieji daugiabučiuose, kur žmonių srautas, ypač dienos metu, yra kur kas mažesnis nei verslo centruose, tad ir pamatyti vagystės atvejį beveik nėra galimybių. Kaip sako pašnekovas, turtas gali dingti ir per keletą akimirkų. Ypač jei bendros erdvės nėra apsaugotos stebėjimo kameromis ar kitomis apsaugos sistemomis.

„Buvo atvejis, kai dviratis dingo per keliolika minučių, vos jį palikus. Vienas mūsų klientas grįžo namo papietauti, dviratį paliko laiptinėje. Pavalgęs dviračio neberado – vagišiai spėjo jį nugvelbti. Stebėjimo kamerų laiptinėje nebuvo“, – priduria Ž. Bukauskas.

Ne visos spynos atbaido vagišius: kaip pasirinkti?

Pašnekovas tikina, kad ilgapirščiams užkirsti kelią pirmiausia turi patys savininkai, vadovaudamiesi paprastais saugumo patarimais. Pradėti reikėtų nuo elementariausios apsaugos priemonės – užrakto, tačiau ir jis turi būti tinkamas.

„Dviračius būtina rakinti tam, kad vagims atsirastų bent minimali kliūtis. Mūsų patirtis rodo, kad trosiniai užraktai yra vieni lengviausiai įveikiamų. Juos nukirpti galima vos per kelias sekundes. Kur kas patikimesni yra grandininiai užraktai arba U formos spynos. Šiuos užraktus vagys gali arba nupjauti elektriniu pjautuvu, arba bandyti atsukti spyną, tad ilgapirščiams tenka kur kas daugiau pavargti. O tai reiškia, kad vagys turės ilgai ir nuobodžiai prie dviračio krapštytis, sukeldami ir daugiau įtarimų aplinkiniams, tad didėja tikimybė, kad ilgapirščiai bus sustabdyti“, – sako jis.

Be to, specialisto teigimu, šiuolaikinės sistemos siūlo įvairiausių apsaugos sprendimų, tarkime, GPS sekiklius. Jie įprastai būna naudojami su SIM kortele, o dviračių stebėjimui naudojama speciali judančių objektų stebėjimo aplikacija, tad net dviračiui dingus yra galimybių jį susekti.

Taip pat galima dviračio rėmą pažymėti ir užregistruoti policijoje. Taip pažymėtus dviračius vagims kur kas sunkiau parduoti ir lengviau surasti pareigūnams. Vilniaus apskrities policija rekomenduoja dviratį registruoti internetinėje svetainėje pazymetas.lt arba Lietuvos dviračių registro tinklapyje, kur ir bus suteiktas specialus kodas. Tačiau, anot pašnekovo, reikėtų įvertinti ne tik kaip, bet ir kur paliekate savo dviratį ar paspirtuką.

Dingsta ir iš balkonų, ir iš požeminių garažų

Apsaugos specialistas vardija vietas, kuriose dviračių ir paspirtukų savininkai savo turto palikti neturėtų: „Nepalikite dviračių ir paspirtukų atvirose vietose, lauke, tiesiog prie pastatų ar kur nors daugiabučių kiemuose, parkuose. Taip pat neapsaugotose laiptinėse. Jeigu turtą vis tik tenka ten palikti, dviratį svarbu patikimai prirakinti.“

Ir perspėja daugiabučių gyventojus – net jei dviratį paliekate, kaip iš pirmo žvilgsnio atrodo, saugioje namo teritorijoje, jūsų turtas gali tapti lengvu taikiniu ilgapirščiams.

„Būna, kad žmonės dviračius palieka tiesiog šalia daugiabučių esančiose stovėjimo aikštelėse, manydami, kad tai yra saugu, nes šios erdvės yra uždaroje namo teritorijoje. Iš tiesų tai yra dažniausiai „apšvarinamos“ vietos, iš kurių dviratį nugvelbti labai paprasta. Aplinkiniai į ant dviračio išvažiuojantį tiesiog žiūrės kaip jo savininką. Tas pats galioja ir daugiabučių namų laiptinėms – nesvarbu net tai, kad patekimas į jas ribojamas“, – aiškina pašnekovas.

Ž. Bukauskas pastebi, kad dažnai daugiabučių gyventojai dviračius laiko ir balkonuose. Tačiau to šiukštu nevertėtų daryti pirmuosiuose aukštuose gyvenantiems žmonėms, mat jų turtas gali tapti lengvu grobiu ilgapirščiams.

Reziumuojant, trumpa atmintinė dviratininkams:

  • – Pasirinkite tinkamą, saugią spyną – geriausia patikimos U formos arba grandininius užraktus.
  • – Nepalikite savo turto prastai apšviestose, atokiose vietose, pro kurias praeina mažas žmonių srautas.
  • – Dviračių net trumpam nepalikite vagims lengvai prieinamose vietose: neapsaugotose požeminėse ar antžeminėse stovėjimo aikštelėse, pirmųjų aukštų balkonuose, terasose, laiptinėse.
  • – Jeigu yra galimybių, stenkitės savo turtą palikti vietose, kurios apsaugotos vaizdo stebėjimo kameromis ir kitomis saugumo priemonėmis, pavyzdžiui, dviračių saugyklose.
  • – Dviračius pažymėkite specialiu žymėjimu ir užregistruokite policijoje – taip vagims jūsų turtą bus sunkiau parduoti, o policijai – lengviau surasti.
Pranešimą spaudai parengė MB komunikacijos agentūra „Virtuozai“

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Tarp Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios: kaip buvo kuriama teisinė valstybė?

V.Sinkevičius

Lietuvos valstybės istorijoje Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji žymi skirtingus, bet tarpusavyje susijusius valstybingumo etapus. 1918 metų Vasario 16-ąją buvo atkurta moderni Lietuvos valstybė, o 1990 metų Kovo 11-ąją sugrąžinta šalies nepriklausomybė po penkiasdešimties okupacijos metų. Apie tai, kaip jau atkūrus nepriklausomybę buvo kuriama teisinė valstybė, Mykolo Romerio Universiteto (MRU) išleistoje knygoje „Didžiųjų šešėlyje“ (naujausios Lietuvos istorijos fragmentai liudininko akimis) dalinasi MRU garbės profesorius emeritas Vytautas Sinkevičius. Šiame interviu profesorių kalbina Mykolo Romerio universiteto Mokslo ir inovacijų centro komunikacijos specialistė

Policija sulaikė neblaivų vairuotoją

policija

Vasario 14 d. naktį Šilutės r. žodinio konflikto metu neblaivus (1,08 prom.) vyras, gim. 1979 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (1,24 prom.) moteriai, gim. 1989 m. Įtariamasis sulaikytas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Praėjusių metų lapkričio 17 d. Šilutėje vyras, gim. 1988 m., socialinėje erdvėje radęs skelbimą apie parduodamą plaukų džiovintuvą, už jį į nurodytą banko sąskaitą pervedė 219 eurų, tačiau minėtos prekės negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 13 d.  apie 10 val. iš namų Gaidelių k., Šilutės sen., išėjo nepilnametis, gim.

„Sidabrinės nendrės“ premija – Audrai Juodeškienei

Juodeškienė

Šilutės r. savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisija informavo,  kad „Sidabrinės nendrės“ premijos laureate išrinkta Audra Juodeškienė, VšĮ „Kintai Arts“ steigėja ir vadovė, Kintų muzikos festivalio, tarptautinės meno rezidencijos Kintuose įkūrėja ir organizatorė, VšĮ „Paramos vaikams centras“ valdybos pirmininkė.  Audra Juodeškienė – viena svarbiausių Pamario krašto kultūros puoselėtojų, vystanti kultūrinį turizmą, populiarinanti profesionalųjį meną, garsinanti Šilutės kraštą Lietuvoje ir užsienyje, įgyvendinanti Lietuvos ir tarptautinius kultūros projektus. A. Juodeškienė gimė ir augo Kintuose, čia baigė vidurinę mokyklą. Gyvenimo patirtis, vidinis jausmas paskatino

Penktadienį – dar vienas žiemos smūgis

snygis

Meteo.lt įspėja apie artėjantį smarkų snygį ir rekomenduoja: jei įmanoma, venkite nebūtinų kelionių – smarkaus snygio metu sumažėja matomumas, keliai tampa sunkiai pravažiuojami ir pavojingi. Neatlaikiusios susikaupusio sniego svorio kartais lūžta medžių šakos ar išvirsta patys medžiai. Pavojų kelia ne tik gausiai apsnigti medžiai, bet ir stogai – dėl didelio sniego svorio jie gali deformuotis ir net įlūžti. Kokie bus orai? Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį daug kur krituliai, vyravo sniegas, šlapdriba. Kai kur buvo rūkas, lijundra, plikledis, šlapio sniego

Taip pat skaitykite