Lietuvos banko duomenimis, 2023 m. šalies draudimo rinka tiek pagal įmokas, tiek pagal išmokas išaugo beveik penktadaliu. Privalomojo transporto priemonių, turto, kasko ir medicininių išlaidų draudimo įmokų apimtis padidėjo reikšmingai, investicinio gyvybės draudimo – nuosaikiai.

„Spartų ne gyvybės draudimo rinkos augimą iš esmės lėmė infliacija – draudimo rinka į ekonomikos tendencijas reaguoja su vėlavimu, todėl, nors apskritai infliacija mažėjo, draudimo rinkoje jos poveikis vis dar buvo didelis – tiek vertinant įmokas, tiek išmokas. Praėjusiais metais stebėjome dviejų didelių įmonių susiliejimą, draudikams teko prisitaikyti prie pasikeitusių turto ir draudimo sutarčių apskaitos principų“, – sako Lietuvos banko Bankų ir draudimo priežiūros departamento direktorė Renata Bagdonienė.

Lietuvos draudimo rinka pagal pasirašytas įmokas, palyginus su 2022 m., augo 17,5 proc. iki 1,5 mlrd. Eur. Ne gyvybės draudimo rinka išaugo 22,5 proc. – iki 1,1 mlrd. Eur. Privalomojo transporto priemonių draudimo įmokos sudarė 336 mln. Eur ir buvo 18 proc. didesnės nei 2022 m. Kasko įmokos padidėjo 22 proc. (iki 251,4 mln. Eur), turto draudimo įmokos – beveik 30 proc. (iki 248,1 mln. Eur). Papildomojo savanoriškojo sveikatos draudimo sutarčių įmokos augo beveik trečdaliu – iki 100 mln. Eur. Šis draudimas naudojamas kaip darbuotojų motyvacijos skatinimo priemonė. Gyvybės draudimo rinkos įmokų apimtis 2023 m. padidėjo 4,3 proc. – iki beveik 355 mln. Eur. Palyginus su 2022 m., augimo tempas buvo mažesnis dėl 11,3 proc. sumažėjusio naujų sutarčių skaičiaus.

Draudimo išmokos praėjusiais metais sudarė 808 mln. Eur, 18,4 proc. daugiau nei 2022 m. Pagal ne gyvybės draudžiamuosius įvykius draudikai išmokėjo 608 mln. Eur (21 proc. daugiau nei 2022 m.) arba beveik 74 proc. visų išmokų. Draudimo išmokos pagal privalomojo transporto priemonių draudimo sutartis 2023 m. sudarė 185,2 mln. Eur ir buvo 15 proc. didesnės nei prieš metus, kasko išmokų suma – 162,6 mln. Eur, t. y. 19 proc. daugiau nei 2022 m.

Gyvybės draudimo išmokos apžvelgiamu laikotarpiu išaugo beveik 11,2 proc. (iki 199,4 mln. Eur), daugiausia dėl padidėjusių išmokų pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis. Sutarčių nutraukimą ir dalinį sukauptų sumų išmokėjimą paveikė išaugęs gyventojų poreikis sukauptomis laisvomis lėšomis finansuoti dėl infliacijos poveikio padidėjusias išlaidas.

Neaudituotais duomenimis, praėjusiais metais draudimo įmonės uždirbo 74 mln. Eur  pelno (neatskaičius mokesčių) – dvigubai daugiau nei 2022 m. Nuostolingai dirbo tik viena bendrovė. Draudimo brokerių įmonės 2023 m. uždirbo 23,5 mln. Eur pelno (neatskaičius mokesčių) – 50,1 proc. daugiau nei 2022 m. Visos draudimo įmonės vykdė privalomuosius mokumo kapitalo reikalavimus, turėjo reikšmingą kapitalą viršijančią būtinąją atsargą.

2023 m. šalyje draudimo paslaugas teikė 19 Lietuvoje registruotų draudikų ir 105 draudimo brokerių įmonės. Vienas iš reikšmingų rinkos pokyčių įvyko 2023 m. gruodžio 1 d., kai „INVL Life“, UAB, draudimo sutarčių portfelį pardavė UAB „SB draudimas“. Įmonių sujungimas padarė reikšmingą įtaką didžiajai daugumai lyginamųjų rodiklių.

Lietuvos banko inf.