Dovanos, kurios džiugina. Dovanojimo tradicijos keičiasi

dovanosVasara – švenčių ir naujų pradžių metas. Vestuvės, krikštynos ar pirmoji Komunija dažnai kelia klausimą: kaip išrinkti dovaną, kuri būtų ne tik graži, bet ir prasminga, ilgaamžė, turinti simbolinę vertę? 

Etiketo ekspertė Indrė Sapagovaitė-Briedelienė pasakoja, kad tokios progos reikalauja ypatingo dėmesio. Dovana gali tapti ne tik gražiu gestu, bet ir turėti išliekamąją vertę, perduodamą iš kartos į kartą. 

Mėgstamos ir emocinės dovanos

Renkant dovaną, daugelis Lietuvos gyventojų linkę vadovautis praktiškumu – taip dovanos gavėjas gali ją panaudoti pagal savo poreikius, o neretai svečių netgi tiesiogiai paprašoma dovanoti konkrečią dovaną iš pageidavimų sąrašo.

Tai atspindi ir Lietuvos monetų kalyklos užsakymu „Norstat“ atlikta apklausa: net du trečdaliai (66 proc.) apklaustųjų nurodė, kad pinigai jiems atrodo kaip prasminga dovana. Antroje vietoje – patirtys, tokios kaip koncertų bilietai ar kelionės, kurias rinktųsi 28 proc. respondentų, o moterys šias dovanas vertina dažniau nei vyrai (36 proc.). Be to, jos dažniau teikia pirmenybę dovanoms su išliekamąja verte, simbolika ir emociniu turiniu. Tai gali būti ne tik kolekcinės monetos, tauriųjų metalų gaminiai, investiciniai aukso luitai, bet ir autorinė, rankų darbo dovana. Vyrai labiau apsistoja ties praktiškumu ir paprastumu.

Renkantis dovanas, kas antras respondentas pirmenybę teikia dovanos teikiamai naudai, tačiau beveik tiek pat svarbiu kriterijumi įvardija gavėjo pageidavimus (45 proc.) bei išliekamąją vertę (37 proc.). Moterims šie veiksniai rūpi labiau nei vyrams – jos dažniau nurodo, kad joms svarbu, ką dovana simbolizuoja ir kaip ji paveiks gavėją emociškai.

Dovanų etiketas šiandien

Pasak sertifikuotos etiketo ekspertės Indrės Sapagovaitės-Briedelienės, šiuolaikinis dovanų etiketas sparčiai kinta ir jau seniai peržengė materialių daiktų ribas. Dabar vis dažniau renkamasi dovanas, kurios leidžia žmogui pačiam pasirinkti ar patirti ką nors asmeniško.

„Kaip ir pats etiketas, taip ir dovanų etiketas evoliucionuoja kartu su mūsų gyvenimo įpročiais. Tai, kas anksčiau buvo neįprasta, pavyzdžiui, dovanoti pinigus ar patirtis – šiandien jau yra visiškai normalu“, – sako ekspertė.

Anot jos, kalbant apie dovanas, skirtas ypatingoms progoms – kūdikio gimimas,  krikštynos, vestuvės ar pirma Komunija – akivaizdu, kad keičiasi ne tik pats dovanos turinys, bet ir požiūris į jos simboliką bei prasmingumą. Žmonės tampa vis kūrybiškesni ir sumanesni, ieškodami būdų, kaip kuo nuoširdžiau bei originaliau pasveikinti artimuosius.

Vis dėlto sidabras, auksas, deimantai ir kiti taurieji metalai vis dar išlieka labai populiarūs. Jie simbolizuoja ilgaamžiškumą, gausą, apsaugą – tai vertybės, kurios nepraranda aktualumo.

„Daugelis žmonių dovanas renkasi ir pagal savo tikėjimą ar įsitikinimus. Pavyzdžiui, sidabras dažnai siejamas su apsauga ir sėkme, todėl jo dovanojimas išlieka gyva tradicija. Tarp dovanų vis dar populiarios ir vadinamosios „ateities dovanos“ – tokios, kurios išlieka vaikui užaugus. Tai gali būti brangesnis papuošalas, simbolinė relikvija ar kitas ypatingas daiktas, kuriame slypi prisiminimas. Tokios dovanos ne tik puošia, bet ir tampa sentimentaliu, šeimos istoriją liudijančiu ženklu.

Be to, dovanos gali būti ir simbolinės, pavyzdžiui, viena man labiausiai įsiminusių dovanų, kurią gavo mano ką tik gimęs vaikas, buvo „Zuikis Puikis“ kolekcinė moneta ir knygelė. Tai buvo prasminga dovana, kuri išliko kaip gražus prisiminimas tiek vaikui, tiek man pačiai“, – pasakoja I. Sapagovaitė-Briedelienė.

Personalizuota vertė 

Pasak etiketo specialistės, dovanų pasaulis nėra griežtai apribotas taisyklėmis – viską lemia asmeninės vertybės, kultūrinis pagrindas, santykis su žmogumi, kuriam dovanojama, bei turimos galimybės. „Etiketas tikrai neapibrėžia nei dovanos dydžio, nei vertės – tai labai individualu. Vienam svarbu dovanos praktiškumas, kitam – emocinė ar simbolinė reikšmė“, – sako ji.

Tačiau ne mažiau svarbus už pačią dovaną yra ir jos įpakavimas bei pateikimo būdas. „Tai yra papildomas dėmesys, kurį mes galime parodyti žmogui. Taip, lengva dovaną tiesiog perduoti parduotuvės maišelyje, net su čekiu viduje. Bet jei skiriame laiko, gražiai įpakuojame, pridedame atviruką su palinkėjimu – tai visai kitas emocinis poveikis. Mes visi mėgstame dėmesį, šilumą, meilę, tad kodėl tuo nepasidalijus ir dovanojant?“ – atkreipia dėmesį I.Sapagovaitė-Briedelienė.

Svarbiausia – parodyti, kad dovana buvo apgalvota ir personalizuota. Net nedidelė detalė, kaip ranka parašytas vardas ar nuoširdus linkėjimas, gali suteikti dovanai išskirtinumo ir ilgam išlikti prisiminimuose.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Žuvėdros, vėtrungės ir krikštai – taip Neringa įamžinta pašto ženkle

Neringa

Birželio 6 d. Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą, dedikuotą vienai iš išskirtiniausių Lietuvos vietovių – Neringai. Tai ketvirtasis pašto ženklas iš serijos „Lietuvos kurortai“. Naująjį ženklą sukūrė dailininkė Audronė Uzielaitė. Jo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vienetų. Pašto ženklo pirmos dienos datos antspaudavimas vyko išleidimo dieną Nidos pašto skyriuje (Taikos g. 13). Ant pašto ženklo vaizduojami charakteringi Neringos simboliai: medinė architektūra, ramios marios, kopos, senieji krikštai – mediniai antkapiniai paminklai, vėtrungės ir neatsiejama pajūrio palydovė –

Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši Klaipėdos Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda yra unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių. Dialogas su visuomene Parodoje rasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų. Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas. Lietuvos banko dailės

Nustatyti papildomi  UAB „Medaus pirkliai“ galimai suklastoto medaus kiekiai

netikras medus

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), tęsdama tyrimą dėl  UAB „Medaus pirkliai“ neautentiško medaus, nustatė naujus atvejus, kai į rinką (prekybos tinklus, parduotuves) buvo tiektas galimai suklastotas medus. Tyrimo metu paaiškėjo, kad įmonė turėjo ir platino dar didesnius kiekius neautentiško medaus, nei buvo nustatyta anksčiau.   Lietuvišką ir ukrainietišką medų maišė su kinišku Gegužės viduryje atlikto patikrinimo metu VMVT inspektoriai atrinko Kinijos gamintojo medaus, kurį įmonė naudojo savo medaus gamybai, mėginius iš įmonės patalpų. Taip pat ištirti įmonėje atrinkti ukrainietiškos kilmės medaus mėginiai. Autentiškumo

Susitikimas su rašytoju Mariumi Marcinkevičiumi ir knygų iliustruotoja Lina Itagaki

Nors dangus niaukstėsi, tačiau birželio 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje skambėjo vaikų juokas, smalsūs klausimai bei įkvepiančios istorijos. Čia vyko literatūrinis-edukacinis susitikimas su šalies vaikų literatūros kūrėjais: knygų iliustruotoja, komiksų kūrėja, dailininke Lina Itagaki ir rašytoju, poetu, gydytoju, keliautoju Mariumi Marcinkevičiumi. Renginyje dalyvavo Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos 3–5 klasių mokiniai su mokytojomis Rūta Jankevičiene, Gitana Degutiene ir Svetlana Musvydiene.  Svečiai pristatė dvi išskirtines knygas: Mariaus Marcinkevičiaus kūrinį „Superbobutės“ – kupiną humoro ir netikėtumų pasakojimą apie ypatingas senoles. Aptarta

Taip pat skaitykite