Dovanos, kurios džiugina. Dovanojimo tradicijos keičiasi

dovanosVasara – švenčių ir naujų pradžių metas. Vestuvės, krikštynos ar pirmoji Komunija dažnai kelia klausimą: kaip išrinkti dovaną, kuri būtų ne tik graži, bet ir prasminga, ilgaamžė, turinti simbolinę vertę? 

Etiketo ekspertė Indrė Sapagovaitė-Briedelienė pasakoja, kad tokios progos reikalauja ypatingo dėmesio. Dovana gali tapti ne tik gražiu gestu, bet ir turėti išliekamąją vertę, perduodamą iš kartos į kartą. 

Mėgstamos ir emocinės dovanos

Renkant dovaną, daugelis Lietuvos gyventojų linkę vadovautis praktiškumu – taip dovanos gavėjas gali ją panaudoti pagal savo poreikius, o neretai svečių netgi tiesiogiai paprašoma dovanoti konkrečią dovaną iš pageidavimų sąrašo.

Tai atspindi ir Lietuvos monetų kalyklos užsakymu „Norstat“ atlikta apklausa: net du trečdaliai (66 proc.) apklaustųjų nurodė, kad pinigai jiems atrodo kaip prasminga dovana. Antroje vietoje – patirtys, tokios kaip koncertų bilietai ar kelionės, kurias rinktųsi 28 proc. respondentų, o moterys šias dovanas vertina dažniau nei vyrai (36 proc.). Be to, jos dažniau teikia pirmenybę dovanoms su išliekamąja verte, simbolika ir emociniu turiniu. Tai gali būti ne tik kolekcinės monetos, tauriųjų metalų gaminiai, investiciniai aukso luitai, bet ir autorinė, rankų darbo dovana. Vyrai labiau apsistoja ties praktiškumu ir paprastumu.

Renkantis dovanas, kas antras respondentas pirmenybę teikia dovanos teikiamai naudai, tačiau beveik tiek pat svarbiu kriterijumi įvardija gavėjo pageidavimus (45 proc.) bei išliekamąją vertę (37 proc.). Moterims šie veiksniai rūpi labiau nei vyrams – jos dažniau nurodo, kad joms svarbu, ką dovana simbolizuoja ir kaip ji paveiks gavėją emociškai.

Dovanų etiketas šiandien

Pasak sertifikuotos etiketo ekspertės Indrės Sapagovaitės-Briedelienės, šiuolaikinis dovanų etiketas sparčiai kinta ir jau seniai peržengė materialių daiktų ribas. Dabar vis dažniau renkamasi dovanas, kurios leidžia žmogui pačiam pasirinkti ar patirti ką nors asmeniško.

„Kaip ir pats etiketas, taip ir dovanų etiketas evoliucionuoja kartu su mūsų gyvenimo įpročiais. Tai, kas anksčiau buvo neįprasta, pavyzdžiui, dovanoti pinigus ar patirtis – šiandien jau yra visiškai normalu“, – sako ekspertė.

Anot jos, kalbant apie dovanas, skirtas ypatingoms progoms – kūdikio gimimas,  krikštynos, vestuvės ar pirma Komunija – akivaizdu, kad keičiasi ne tik pats dovanos turinys, bet ir požiūris į jos simboliką bei prasmingumą. Žmonės tampa vis kūrybiškesni ir sumanesni, ieškodami būdų, kaip kuo nuoširdžiau bei originaliau pasveikinti artimuosius.

Vis dėlto sidabras, auksas, deimantai ir kiti taurieji metalai vis dar išlieka labai populiarūs. Jie simbolizuoja ilgaamžiškumą, gausą, apsaugą – tai vertybės, kurios nepraranda aktualumo.

„Daugelis žmonių dovanas renkasi ir pagal savo tikėjimą ar įsitikinimus. Pavyzdžiui, sidabras dažnai siejamas su apsauga ir sėkme, todėl jo dovanojimas išlieka gyva tradicija. Tarp dovanų vis dar populiarios ir vadinamosios „ateities dovanos“ – tokios, kurios išlieka vaikui užaugus. Tai gali būti brangesnis papuošalas, simbolinė relikvija ar kitas ypatingas daiktas, kuriame slypi prisiminimas. Tokios dovanos ne tik puošia, bet ir tampa sentimentaliu, šeimos istoriją liudijančiu ženklu.

Be to, dovanos gali būti ir simbolinės, pavyzdžiui, viena man labiausiai įsiminusių dovanų, kurią gavo mano ką tik gimęs vaikas, buvo „Zuikis Puikis“ kolekcinė moneta ir knygelė. Tai buvo prasminga dovana, kuri išliko kaip gražus prisiminimas tiek vaikui, tiek man pačiai“, – pasakoja I. Sapagovaitė-Briedelienė.

Personalizuota vertė 

Pasak etiketo specialistės, dovanų pasaulis nėra griežtai apribotas taisyklėmis – viską lemia asmeninės vertybės, kultūrinis pagrindas, santykis su žmogumi, kuriam dovanojama, bei turimos galimybės. „Etiketas tikrai neapibrėžia nei dovanos dydžio, nei vertės – tai labai individualu. Vienam svarbu dovanos praktiškumas, kitam – emocinė ar simbolinė reikšmė“, – sako ji.

Tačiau ne mažiau svarbus už pačią dovaną yra ir jos įpakavimas bei pateikimo būdas. „Tai yra papildomas dėmesys, kurį mes galime parodyti žmogui. Taip, lengva dovaną tiesiog perduoti parduotuvės maišelyje, net su čekiu viduje. Bet jei skiriame laiko, gražiai įpakuojame, pridedame atviruką su palinkėjimu – tai visai kitas emocinis poveikis. Mes visi mėgstame dėmesį, šilumą, meilę, tad kodėl tuo nepasidalijus ir dovanojant?“ – atkreipia dėmesį I.Sapagovaitė-Briedelienė.

Svarbiausia – parodyti, kad dovana buvo apgalvota ir personalizuota. Net nedidelė detalė, kaip ranka parašytas vardas ar nuoširdus linkėjimas, gali suteikti dovanai išskirtinumo ir ilgam išlikti prisiminimuose.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Dešra arba kumpis su dūmo aromatu. Kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

dūmo aromato

Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.   Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių

Dėmesys kelyje – būtinybė

policija

Spalio 5-11 d. policijos pareigūnai tikrino, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat ar tinkamai naudojamos privalomos saugos priemonės – saugos diržai, šalmai bei vaikams skirtos specialiosios kėdutės. Nustatytas 31 pažeidimas dėl netinkamo mobiliųjų telefonų naudojimo: Tauragėje – 7, Šilutėje – 20, Šilalėje – 2, Pagėgiuose – 2. Taip pat nustatyta 12 pažeidimų, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių: Tauragėje – 2, Šilutėje – 7, Šilalėje – 3. Pažeidėjams surašyti

Taip pat skaitykite