Devyniasdešimtmetis saugiškis kupinas optimizmo
Saugose, Mažosios Lietuvos gatvėje, gyvenantį Steponą Šiaulinską lapkričio pabaigoje devyniasdešimtojo gimtadienio proga Šilutės r. savivaldybės vardu pasveikino Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, Saugų seniūnė Dalia Rudienė, socialinio darbo organizatorė Daiva Kazlauskienė. Daug gražių žodžių jubiliatui pasakė sūnus Saulius su žmona.

Jubiliatą garbingo 90-mečio proga sveikina Saugų seniūnė Dalia Rudienė ir socialinio darbo organizatorė Daiva Kazlauskienė.
Vaikystė nelepino
Puikią atmintį turintis senolis papasakojo, kad gimė ir užaugo Lėgų kaime, Rietavo valsčiuje. Tėvai buvę neturtingi, tad žemės nuomojosi iš aplinkinių ūkininkų. Tėvelis su arkliu dar miške darbuodavosi, o mama prižiūrėjo keturis vaikus. Steponas baigė pradžios mokykloje keturis skyrius. Už tolesnį mokslą reikėję mokėti, bet tėvai neišgalėjo, tad toliau ir nebesimokė. Yra tekę ir piemenauti. Senoliui skaudu net prisiminti, kaip pavyko išgyventi karo metus.
„Savo būsimą žmoną Moniką sutikau Saugose. Daug vandens iki tol buvo nutekėję… Mano sesuo karo metais buvo įsidarbinusi savanore Rietavo kariniame dalinyje. Vėliau tas dalinys buvo perkeltas į Juknaičius, sesuo ten ir išvažiavo. Kai mirė mama, tėvas parsivedė pamotę su dviem vaikais. Gyvenimas nebuvo saldus, tad Klaipėdos krašte apsigyvenusi sesuo mane su kita seserimi parsivežė į Juknaičius. Po kurio laiko visi persikėlėme į Saugas“, – pasakojo ilgaamžis.
Būdamas dvidešimties susitiko Moniką ir sukūrė šeimą. Baugino kolektyvizacija, tad išvyko į Kaliningrado sritį ir 10 metų gyveno ten. 1959 m. sugrįžo į Saugas, įsidarbino miško pramonės ūkio Saugų meistrijoje, kur išdirbo 29 metus. Su žmona užaugino penkis vaikus: dukras Birutę ir Danutę, sūnus Saulių, Antaną ir Valentiną (pastarasis jau iškeliavęs Anapilin).
„Užauginome didelį būrį vaikų, tačiau didelio vargo nebuvo – vaikai buvo geri. Muštro jiems nereikėjo, nors rykštele pamojuoti yra tekę… O šiandien kas vyksta?“ – jaudindamasis kalbėjo senolis.
Savo svainio atėjusi pasveikinti Eugenija Užgalienė prisiminė, kad jai yra tekę gauti nuo mamos rykščių, ir po to dar reikėdavę ranką pabučiuoti… Nepykstanti už tai – žmonėmis užaugę.
Paprasta kasdienybė
Steponas šiandien gyvena vienas. Pats sau pasigamina valgyti, ką sugalvojęs. Maistui nėra išrankus, – kaip pats sako, valgo viską. Tėvą dažnai aplanko netoliese gyvenantis sūnus Saulius. Jis mums papasakojo, kad tėvas vasarą darbuojasi šiltnamyje, pats ravi daržus. „Mama mokėjo siūti, tad dažnai persiūdavo drabužius. Man reikėdavo nešioti jau ne pirmą kartą persiūtus kaip mažiausiam vaikui šeimoje…“ – linksmai atviravo Saulius.
Steponas mėgsta net gėles, kai prireikia, jas persodina, rūpestingai palaisto. Dviračiu nuvažiuoja į kapines, kur ilsisi jo žmona. Mėgsta klausytis žinių, tačiau ne viskuo tiki, kas sakoma… Priduria, kad jau 40 metų nerūko. Dar ir mankštą kasdien darąs. Didelis Stepono džiaugsmas – dešimt anūkų ir aštuoni proanūkiai.
Birutė Morkevičienė,
autorės nuotr.