Dėvėti daiktai naudojami pakartotinai

Aplinkos ministerijos užsakymu 2022 m. pabaigoje atlikta Lietuvos gyventojų ir įmonių apklausa siekiant išsiaiškinti, kiek naudotų tekstilės, elektros ir elektronikos gaminių, baldų ir statybinių medžiagų bei produktų vartojama pakartotinai.naudoti_daiktai

Pakartotinai naudojama elektronikos įranga, tekstilė, baldai, statybinės medžiagos

Iš viso 2021 m. antras šansas buvo suteiktas 15,9 tūkst. tonų nebe naujų tekstilės gaminių, 32,6 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos, 45,4 tūkst. tonų baldų ir 115,8 tūkst. tonų statybinių medžiagų bei produktų.

Apklausa atskleidė, kad gyventojai vidutiniškai 5 kartus dažniau dalijasi naudotais minėtų grupių daiktais tarp šeimos narių ar draugų, nei įsigyja per mainų platformas.

Išryškėjo tendencija, kad, nepaisant  ribotos naudotų statybinių medžiagų bei produktų rinkos, jais aktyviai dalijamasi tarp šeimos narių ar mainų platformose.

Gyventojų buvo klausiama, kiek jų namų ūkis kitiems žmonėms nebereikalingų minėtų rūšių daiktų gavo arba įsigijo iš šeimos narių, draugų, per įvairias mainų platformas. Įmonių teirautasi, kiek naudotų išvardintų grupių gaminių pardavė, padovanojo arba suteikė jų taisymo, remonto paslaugas. 

Gyventojai nevengia dėvėtų drabužių, elektros prekių, baldų

Gyventojai 2021 m. pakartotinai panaudojo 114,2 tūkst. tonų statybinių medžiagų bei produktų,  43,1 tūkst. tonų baldų, 29,8 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos ir 6,1 tūkst. tonų tekstilės gaminių.

Didžiausią paklausą turėjo drabužiai ir namų tekstilė, elektros ir elektroninės įrangos gaminių grupėje – stambi elektros ir elektroninė  bei temperatūros keitimo įranga, iš baldų dažniausiai buvo gaunama ar įsigyjama sofų, lovų, fotelių ir spintų. Iš statybinių medžiagų namų ūkiuose pakartotinai daugiausiai buvo panaudota plytų, blokelių, trinkelių, statybinės medienos ir sijų.

Įmonės remontuoja, atnaujina ir parduoda

Ūkio subjektai 2021 m. daugiausiai pardavė, padovanojo arba suteikė taisymo paslaugas tekstilės gaminiams – šiais būdais  gyvenimas pratęstas 9,7 tūkst. tonų drabužių, avalynės, namų tekstilės ir aksesuarų. Antroje vietoje – 2,7 tūkst. tonų – pakartotinai panaudoti elektronikos gaminiai, trečioje atsidūrė baldai – 2,3 tūkst. tonų, ketvirtoje – statybinės medžiagos ir produktai – 1,6 tūkst. tonų.

Atkreipiame dėmesį, kad įmonių, kurios prekiautų Lietuvoje naudotomis statybinėmis medžiagomis ar produktais, nėra daug, o apklausoje dalyvavo tik 13 iš jų, daugiausia užsiimančių dėvėtos tekstilės, naudotos elektros ir elektroninės įrangos prekyba, remontu bei taisymu.

Įmonės dažniausiai sudarė galimybę pakartotinai naudoti drabužius ir avalynę, stambią elektros ir elektronikos įrangą (skalbimo mašinas, džiovykles, indaploves, virykles, kitus maisto ruošimo prietaisus, šviestuvus, laisvalaikio bei sporto įrangą) bei ekranus, monitorius, įrangą su monitoriais, iš statybinių medžiagų – langus ir duris, vamzdžius bei jungiamąsias detales, o iš baldų – minkštuosius ir skirtus daiktų laikymui.

Ar pasikeis mąstysena?

Apklausą, kurioje dalyvavo 1 tūkst. šalies gyventojų ir 300 įmonių, atliko Aplinkos ministerijos viešąjį pirkimą laimėjęs visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“.

Pakartotinio naudojimo vertinimas yra nauja praktika. Visos Europos Sąjungos šalys nuo 2023 m. turės teikti ataskaitas apie šių keturių produktų kategorijų pakartotinį naudojimą nuo 2021 metų.

Aplinkos ministerija primena, kad vienas iš būdų mažinti aplinkai daromą neigiamą poveikį – keisti mąstyseną. Mažinti vartotojiškumą, rinktis daiktus iš antrų rankų. Skaičiuojama, kad daikto iš antrų rankų gyvenimas pratęsiamas vidutiniškai 2 metams. Be to, taip sumažiname anglies dioksido, geriamojo vandens sąnaudų ir atliekų susidarymo pėdsaką, kuris neišvengiamas naujų daiktų gamybos metu.

Aplinkos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite