Dešra arba kumpis su dūmo aromatu. Kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

dūmo aromatoDešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje?

Dažnai jam atsirasti naudojami vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.

 

Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių junginių virsta skysčiu. Gautas mišinys vėliau kruopščiai valomas ir apdorojamas, o paruošti preparatai įmaišomi į mėsos masę, naudojami sūryme arba paskleidžiami ant gaminio paviršiaus.

Gamintojams ši technologija suteikia nemažai privalumų, t. y. tolygiau suteikia norimą skonį, kvapą ir spalvą; kai kuriais atvejais padeda sutrumpinti gamybą; gali slopinti bakterijų dauginimąsi ir lėtinti riebalų apkartimą (nors tikslus poveikis priklauso nuo konkretaus preparato, jo kiekio ir gaminio).

Europos maisto saugos tarnyba (EFSA), pakartotinai ištyrusi aštuonių kvapiųjų rūkymo preparatų saugos duomenis, šešiuose iš jų nustatė junginių, galinčių pažeisti ląstelių DNR – genetinę informaciją. Tokie pažeidimai teoriškai gali lemti mutacijas ir didinti vėžio riziką.

VMVT atkreipia dėmesį, kad EFSA tyrimų išvados nereiškia, jog suvalgęs gaminį su kvapiosiomis rūkymo medžiagomis žmogus būtinai susirgs. Galimas poveikis sveikatai priklauso nuo įvairių veiksnių, įskaitant mitybos įpročius ir individualias organizmo savybes. EFSA neapskaičiavo konkrečios susirgimo tikimybės vartojant tokius gaminius ir nenustatė porcijų ar gramų skaičiaus, nuo kurio ši tikimybė neabejotinai padidėtų. Vartotojams rekomenduojama rinktis įvairią ir subalansuotą mitybą.

Kas keičiasi parduotuvių lentynose?

Remdamasi šiuo moksliniu vertinimu, Europos Komisija nusprendė nepratęsti leidimų aštuoniems konkretiems rūkymo preparatams ir nustatė šiems pokyčiams pereinamąjį laikotarpį: gamintojams duotas pereinamasis laikotarpis receptūroms pakeisti – mėsos gaminius su šiais preparatais rinkai leista tiekti iki 2029 m. liepos 1 d.

Vėliau naujų produktų su šiais preparatais gaminti ir tiekti nebebus galima.

Visi produktai, pateikti rinkai iki šio termino, galės būti laisvai išparduodami iki pat jų tinkamumo vartoti pabaigos.

Be to, svarbu pabrėžti – šis apribojimas taikomas tik šiems konkretiems cheminiams preparatams. Tradicinis mėsos rūkymas dūmais ir toliau lieka visiškai leistinas, jei tik gamintojai laikosi maisto saugos reikalavimų.

Ką turėtų žinoti pirkėjas?

Vien įrašas „kvapiosios rūkymo medžiagos“ etiketėje nereiškia, kad gaminys yra nesaugus ar parduodamas pažeidžiant taisykles. Už tai, kad mėsos gaminiai atitiktų visus saugos reikalavimus ir leistinas normas, teisiškai atsako pats gamintojas.  Vartotojams tiesiog patariama atkreipti dėmesį į įprastus dalykus: patikrinti produkto tinkamumo vartoti terminą bei namuose atsakingai laikytis ant pakuotės nurodytų laikymo sąlygų.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rastas sužalotas vyras

policija

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Lapkričio 12 d. per pietus prie namo Gluosnių g., Šilutėje, rastas vyras, gim. 1993 m., su sužalojimais. Jis pristatytas į gydymo įstaigą detalesnei apžiūrai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 12 d. į Tauragės apskr. VPK kreipėsi vyras, gim. 1949 m., kuris pareiškė, kad lapkričio 11 d. popietę  Šyškų k. (matyt, turima galvoje Šyšos kaimas? – red. pastaba), Šilutės sen., savo gyvenamojo namo palėpėje tvarkydamas patalpas rado paketą su 16 vnt. trotilo paketų. Į

Jaunesni gyventojai būste pasigenda erdvės, vyresniems rūpi būsto energinis efektyvumas

Laura

Kas penktas Lietuvos gyventojas (21 proc.) yra nepatenkintas savo būsto dydžiu, rodo „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dar 14 proc. apklaustųjų netenkina prasta būsto būklė ar remonto poreikis, 13 proc. – nepakankamas energinis efektyvumas, o 10 proc. – per didelės komunalinių paslaugų ir būsto priežiūros išlaidos. Kada šie trūkumai tampa paskata ieškoti naujų namų ir ką reikėtų įvertinti prieš nusprendžiant keisti būstą, pasakoja „Luminor“ banko finansavimo srities vadovė Laura Žukovė. Jaunesniems gyventojams erdvės trūksta dažniau Apklausos duomenimis, per mažas gyvenamasis

Striukės – ir už 100, ir už 1000: ekspertė paaiškino pagrindinius skirtumus

Juodos, mėlynos, žalios ir violetinės, pūkinės ir sintetinio pluošto, nuo lietaus, vėjo ar sniego – striukių rūšių, dydžių ir stilių yra visokių. Skiriasi ir jų kainos: kol vienas galima įsigyti vos už 100 eurų, kitos gali atsieiti 500 eurų ar net daugiau. Anot „Sportland“ pranešimo žiniasklaidai, kainų skirtumai parodo ir tam tikrus skirtumus tarp rūbų. Vis dėlto, sprendimą įsigyti artėjančiai žiemai tinkamiausią striukę lemia ne kaina. Šiemet, kaip ir pastaruosius keletą metų, dominuoja juodos, mėlynos, pilkos, chaki spalvų striukės. Šį

Lietuvoje daugėja sergančių cukriniu diabetu. Antro tipo cukrinis diabetas vis dažniau nustatomas jaunesniems

cukrus

Minint Pasaulinę diabeto dieną, Higienos institutas atkreipia dėmesį į cukrinio diabeto (CD) tendencijas Lietuvoje: 2021–2025 m. sergančiųjų šia liga pagausėjo 16,4 proc., taip pat daugėja antro tipo CD atvejų tarp 18–44 m. gyventojų.  Higienos instituto duomenimis, 2025 m. Lietuvoje cukriniu diabetu sirgo 174 240 asmenų – 24 513 daugiau nei 2021 m. Daugumą sergančiųjų sudarė antrojo tipo CD – 2025 m. jis buvo registruotas 166 847 asmenims, o pirmo tipo CD sirgo 9 630 gyventojų. Pirmo tipo diabetas išsivysto, kai

Taip pat skaitykite