Demografija: trejus pastaruosius metus Šilutės rajone gausėjo naujagimių

Šilutės r. savivaldybės Civilinės metrikacijos poskyris paskelbė 2022 metų demografijos duomenis: 362 naujagimiai, 659 mirtys, 304 santuokos ir 102 ištuokos.

Palyginus pastarųjų trejų metų duomenis, naujagimių gausėjo: 362 buvo 2022 metais, 344 – 2021 metais, 332 – 2020 metais. Tiesa, 2019 m. naujagimių gimė 443, bet verta prisiminti, kad tai buvo gero gyvenimo metas be didžiųjų sukrėtimų, karo, ekonominės suirutės. 2019 m. rajone mirė tik 572 gyventojai, kai 2020 m. netekome 656, 2021 m. – 753, o štai 2022 m. buvo 659 mirtys. Mirčių skaičių rajone išugdė ir COVID-19 pandemija.

Pernai daugiausia naujagimių buvo liepą – 52, mažiausia – balandį, tik 18. Sulaukta 177 berniukų, mergaičių – 185. Šilutės mieste gimė 178,  91 mažylis gimė užsienyje, 113 vaikų pripažinta tėvystė, kai tėvai nėra įregistravę santuokos. Pernai populiarūs buvo šie vardai: Jonas, Arnas, Iglė, Sofija.

2022 m. daugiausia mirčių buvo spalį – 72, mažiausia lapkritį – 35. Pernai mirė 659 gyventojai, tai 321 vyras ir 338 moterys, Šilutės miestas neteko 292 gyventojų, 19 asmenų iš Šilutės rajono mirė užsienyje, tai 14 vyrų ir 5 moterys.

Pernai santuokų gausa išsiskyrė liepa – 70, rugpjūtį – 65, o sausį ir lapkritį – tik po 2. Iš 304 santuokų pernai 130 buvo bažnytinės, 21 santuoka įregistruota užsienyje.

Daugiausia ištuokų buvo gegužę ir lapkritį – atitinkamai 17 ir 16, o vasarį ir spalį – tik po 5. Iš 102 pernai metų ištuokų 10 įregistruota užsienyje, 89 šeimos iširo abiejų sutuoktinių sutarimu, 2 vaikai liko gyventi su tėvu, 66 – su motina, iš viso skyrybos palietė 68 vaikus.

Koks buvo gruodis?

2022 m. gruodį rajone sulaukta tik 20 naujagimių, mirė 65 žmonės, įregistruota 12 santuokų ir 7 ištuokos.

Gruodį Šilutės rajone sulaukta 9 berniukų ir 11-os mergaičių. 9 naujagimių sulaukta Šilutės mieste, 11-os – kaimiškose seniūnijoje. Iš 20 užregistruotų naujagimių 3 įtraukti į apskaitą, gimė užsienyje. Populiarūs vardai buvo Nojus, Herkus, Matas, Urtė, Liepa, reti – Vytis, Uršulė.

Iš gruodį mirusių 65 asmenų 36 – moterys, 28 gyventojų neteko Šilutės miestas, 34 – kaimiškosios seniūnijos, 1 vyras ir 1 moteris mirė užsienyje.

Gruodį buvo 12 santuokų ir 7 poros iširo, dvi santuokos nutrauktos užsienyje.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite