Dėl „Vėtrungės“ ateities

Kintuose, pušyne netoli marių, kažkada veikė vaikų poilsio stovykla „Vėtrungė“. Netvarkomi ir neremontuojami statiniai tapo panašūs į paliktus Černobylio pastatus, tad Šilutės r. savivaldybė susiprato poilsiavietę nupirkti. Aiškėja ir poilsiavietės atgaivinimo planas.

Šią savaitę Savivaldybės tarybos komitetai svarstė siūlymą perduoti Šilutės profesinio mokymo centrui dešimties metų laikotarpiui įstatuose numatytai veiklai vykdyti pagal turto patikėjimo sutartį Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį buvusios „Vėtrungės“ poilsiavietėje, Kuršių g. 25B, Kintuose.
Turtą sudaro valgyklos, transformatorinės, siurblinės, rūsio, medicinos punkto pastatai, 6 poilsio nameliai, kūrybos blokas, estrada, administracinis pastatas, ūkio blokas, kiemo statiniai, sporto aikštynas ir kt.
Verta priminti, kad nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. prie Šilutės žemės ūkio mokyklos prijungta Šilutės turizmo ir verslo mokykla, o iš Žemaičių Naumiesčio skyriaus apdailininko bei virėjo specialybių mokymas perkeltas į Šilutės turizmo ir verslo mokyklos patalpas. Nuo 2019 m. sausio 1 d. Šilutės žemės ūkio mokykla tapo VŠĮ Šilutės profesinio mokymo centru.
Šis centras kartu su Savivaldybe pagal bendradarbiavimo sutartį rekonstruos Kintų poilsiavietę. Po rekonstrukcijos čia bus vykdomos įvairios veiklos: organizuojami mokymai, seminarai, konferencijos, įvairūs renginiai; vaikų ir mokinių vasaros poilsio projektai, vasaros plenerai, sportinės stovyklos, vykdomi bendri projektai; edukaciniai, sporto renginiai ir respublikiniai bei tarptautiniai jaunimo projektai.
Anot mero Vytauto Laurinaičio, Šilutės profesinio mokymo centras renovuotų poilsiavietę ir ja naudotųsi praktinio mokymo reikmėms, mat ruošia virėjus, padavėjus ir kitus specialistus. Po to bus įsteigta viešoji įstaiga, o Savivaldybė taps jos dalininke.
Valstybės lėšų būsią skirta Profesinio mokymo centro bazei plėsti. Nelikus veikiančios „Vėtrungės“, rajono vaikai ir jaunimas trumpai po mokslo metų stovyklauja mokyklose. Tikimasi, kad atkurtoje poilsiavietėje galės turiningai ilsėtis gal net 4 pamainos vaikų po 120 kiekvienoje, tad planuojama priimti ir kitų savivaldybių vaikų, gal iš Žemaitijos, gal ir iš kitur. Savivaldybės administracijos direktorius Virgilijus Pozingis įžvelgė ir kitos naudos: Kintuose rasis darbo vietų, didės žmonių trauka į Pamarį.
Ekonomikos ir finansų komitetas pritarė siūlymui, galutinį sprendimą priims Savivaldybės taryba.
„Pamario“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Veiviržo draustinyje aptiktos dvi į Raudonąją knygą įtrauktos grybų rūšys

grybai

Šiuo metu Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos ekologai aktyviai vykdo stebėsenos darbus mūsų administruojamose saugomose teritorijose. Itin džiugu, kai stebėjimų metu šiose teritorijose atrandama naujų retų vabzdžių, augalų, žvėrių ar kitų rūšių, kurių čia anksčiau nebuvo aptikta. Kuokštinė grifolė ir ąžuolinė kepena Atlikdama stebėsenos darbus Veiviržo kraštovaizdžio draustinyje (Šilutės ir Klaipėdos r.) mūsų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus ekologė Asta Uselienė šiemet primą kartą draustinyje aptiko dvi į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktas grybų rūšis – kuokštinę grifolę ir ąžuolinę kepeną.

Dėmesys Aukštumalos aukštapelkės atkūrimui

Aukštumalos

Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcija surengė nuotolinį Interreg Europe projekto „Peat-EU“ suinteresuotų šalių susitikimą, skirtą pažeistų pelkių hidrologinio režimo atkūrimui ir Aukštumalos aukštapelkės patirčiai. Susitikimo metu VšĮ „Pelkių fondas“ ekspertas Leonas Jarašius pristatė Lietuvoje įgyvendintų pelkių hidrologinio režimo atkūrimo projektų patirtį ir išsamiau aptarė Aukštumalos pavyzdį. Lietuvoje atlikto vertinimo metu identifikuotas 41-as pelkių atkūrimo projektas, apimantis apie 13 tūkst. ha teritoriją. Aukštumaloje hidrologinio režimo atkūrimo darbai buvo vykdomi keliais etapais – tvenkti sausinimo grioviai, įrengtos vandens lygį palaikančios užtvankos, pylimai

Į Švėkšnos kapines sugrąžintas paminklas Simonui Stanevičiui

Simonas Stanevičius

Po restauravimo į Švėkšnos kapines sugrįžo Simono Stanevičiaus paminklas. Laiko žymes nuo jo kruopščiai nuėmė restauratorius Vytautas Bliūdžius, atnaujintas paminklas vėl saugo vieno ryškiausių XIX a. lietuvių kultūros veikėjų atminimą. S. Stanevičius savo kūryboje garsino Žemaitiją, o paskutinio poilsio atgulė būtent Švėkšnoje. Simonas Stanevičius (gimė 1799 m. spalio 26 d. Kanopėnuose, dab. Raseinių r., mirė 1848 m. kovo 10 d. Stemplėse, Švėkšnos sen.) – vienas iškiliausių XIX amžiaus lietuvių kultūros veikėjų bei rašytojų, labiausiai žinomas savo pasakėčiomis. Gimė smulkių žemaičių

Orai: lis, ūžaus stiprus vėjas, rytoj atvės

orai ruduo

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artėjančių dienų orus. Spalio 8 d., ketvirtadienį, dieną lietaus nenumatoma. Vėjas pietryčių, pietų, 7-12 m/s. Aukščiausia temperatūra bus 17-22 laipsniai šilumos. Spalio 9 d., penktadienį, protarpiais lietus. Vėjas naktį pietryčių, pereinantis į pietvakarių, 9-14 m/s, vakariniame pakraštyje gūsiai sieks 15-20 m/s, dieną pietvakarių, vakarų, 15-20 m/s, vietomis 21-23 m/s, pajūryje iki 26 m/s. Temperatūra naktį bus 8-13, dieną – 10-15 laipsnių šilumos. Spalio 10 d., šeštadienį, naktį vietomis, dieną daug kur palis, vyraus nedidelis lietus. Vėjas

Taip pat skaitykite