Pamaryje besikartojantis pavasarinis potvynis šiemet vėl peržengė įprastas ribas – Šilutės rajone paskelbta ekstremalioji situacija, o vanduo užlieja vis didesnes teritorijas.

Savivaldybės komunikacijos skyrius informuoja, kad nuo 2026 kovo 17 d. paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija Šilutės rajono savivaldybės Juknaičių, Saugų, Usėnų, Rusnės, Kintų ir Šilutės seniūnijų teritorijose dėl gamtinio įvykio (potvynio), kai kyla pavojus žmogaus gyvybei, sveikatai, turtui ir (ar) aplinkai.

Savivaldybės ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirta Šilutės rajono savivaldybės mobilizacijos reikalų koordinatorė Vilma Stungurienė.

Nacionalinis krizių valdymo centras praneša, kad ledų sprogdinti šiuo metu nereikia

Nacionalinis krizių valdymo centras (NKVC) praneša: „Vyriausybės kanceliarijos NKVC gavo Lietuvos kariuomenės atliktos inžinerinės žvalgybos Šilutės rajone rezultatus, kurie įvertinti kartu su Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) hidrologais. Įvertinus situaciją žvalgytose vietovėse Rusnės apylinkėse (Atmatos ir Skirvytės upėse bei Kuršių mariose), sprendžiama, kad ledo (ar ledo sangrūdų) sprogdinimai šiuo metu nėra reikalingi ir nėra tikslingi. Specialistų vertinimu upių atkarpose, kuriose buvo atlikta žvalgyba, ledas yra ištirpęs, o ledo sangrūdų, kurių sprogdinimas realiai pakeistų situaciją, nenustatyta. Dėl to sprogdinimai šiuo metu nepridėtų efekto valdant potvynio riziką“.

Pažymima, jog tarnybų pagalba Pamario žmonėms bus ir toliau tęsiama. „Institucijos ir tarnybos dirba padidintu budrumo lygiu, palaikomas nuolatinis ryšys su Šilutės rajono savivaldybe ir vietos tarnybomis, kad pagalba gyventojus pasiektų laiku, o sprendimai būtų priimami operatyviai, jei situacija keistųsi“, – rašoma NKVC pranešime.

Vanduo apsėmė 4000 hektarų

Kovo 16 d. Šilutės r. savivaldybė paskelbė žinių apie potvynį. Informuota, kad Atmatoje susidarė patvanka ties Kuršių marių žiotimis, todėl sparčiai kyla vandens lygis Uostadvaryje, taip pat juntamas kilimas Atmatoje ir Skirvytėje.

Minijoje ledonešis pasibaigęs, tačiau dėl patvankos ties žiotimis vandens lygis kyla.

Šiuo metu:

• Leitė ties Kūlynais – vis dar stebimas stichinis vandens lygis (331,5 cm);
• Rusnė-Atmata – pasiektas stichinis vandens lygis (300 cm);
• Šyša siekia pavojingą vandens lygį (287 cm).

 Užlietos teritorijos:

• Kintų sen., Sakučių k., užlieta 1 sodyba;
• Šilutės sen. šiuo metu apsemtos 42 sodybos ir 6 kaimai: Rupkalvių, Sausgalvių, Žalgirių, Šyšos, Šležų ir Tatamiškių kaimai.

 Keliai:

• Rupkalvių k. Šyšos g. nepravažiuojama;
• Žalgirių k. Oto Bismarko ir Šilinės g. nepravažiuojama;
• Šležų k. kelio ruože Šliažai-Rupkalviai-Šyša (4,87 km) nepravažiuojama;
• Kelias 4215 (Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai) apsemtas, eismas draudžiamas;
• Kelias 4216 (Užliekniai-Paleičiai), apsemtas kelio ruožas;
• Kelias 4213 (Rusnė-Galzdonai-Plaškiai), apsemtas kelio ruožas, eismas draudžiamas;
• Kelias 4270 (Žemaitkiemis-Vabalai) apsemtas, eismas draudžiamas.

Didžiausi Pamario potvyniai: nuo stichijos iki istorinių rekordų

Pamario krašte per pastarąjį šimtmetį ne kartą fiksuoti itin dideli potvyniai, kurie iš įprasto sezoninio reiškinio virsdavo stichinėmis nelaimėmis. Vienu ryškiausių laikomas 1958 metų potvynis – dėl susidariusių ledų sangrūdų vanduo staiga pakilo ir užliejo didžiules Nemuno deltos teritorijas, sutrikdė susisiekimą bei izoliavo gyvenvietes. Panašaus masto potvynis fiksuotas ir 1979 metais, kai aukštas vandens lygis laikėsi ilgą laiką ir išryškino regiono pažeidžiamumą.

Ilgalaikiai ir pasikartojantys potvyniai

1994–1995 metų laikotarpis išsiskyrė tuo, kad potvyniai kartojosi dvejus metus iš eilės ir buvo ilgalaikiai, sukeldami ne tik momentinę žalą, bet ir ilgiau trunkančius padarinius ūkiui bei infrastruktūrai. Tai parodė, kad didžiausią grėsmę kelia ne vien vandens aukštis, bet ir jo išsilaikymo trukmė.

Naujesnių laikų ekstremalūs atvejai

Jau XXI amžiuje vienu didžiausių laikomas 2010 metų potvynis, kai buvo apsemti tūkstančiai hektarų, o kai kurios sodybos liko visiškai atkirstos nuo sausumos. Vėlesni, 2017–2018 metų potvyniai pasižymėjo neįprasta trukme – vanduo kai kuriose vietovėse laikėsi mėnesiais, o tai siejama ir su Pamario potvyniais kaip pasikartojančiu, bet vis labiau kintančiu reiškiniu.

Istorinė pamoka

Šie atvejai rodo, kad Pamario potvyniai turi ciklišką, bet sunkiai prognozuojamą pobūdį: kasmet pasikartojantis reiškinys periodiškai perauga į ekstremalią situaciją, kai užliejamos didžiulės teritorijos ir sutrinka įprastas gyvenimas regione. (Šiuos faktus priminė DI)