Degalų kainų pasiutpolkė skatina racionalumą

pabrango degalai

Envato nuotr.

Jau trečią mėnesį tebesitęsiantis degalų kainų šokas finansiškai paveikė daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų. Kone kas ketvirtas tautietis apkarpė ne pirmo būtinumo išlaidas, dešimtadalis atidėjo planuotus didesnius pirkinius. Tokias tendencijas atskleidė balandį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonių tyrimas.

Pasak tyrimą inicijavusio lietuviško kapitalo „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, apklausos rezultatai dar kartą parodė nuoseklaus taupymo ir asmeninio finansų rezervo svarbą.

Degalų kainų naštos nepajuto beveik pusė gyventojų

Nuomonių tyrimo duomenimis, 19 proc. šalies gyventojų degalų apskritai neperka, todėl kainų pasiutpolkė šalies degalinėse niekaip nepaveikė jų finansų.

Dar 30 proc. tautiečių teigė, kad išaugusios išlaidos degalams neturėjo didesnės įtakos asmeninei finansinei situacijai. Daugiausia taip teigiančių yra didesnes nei 1500 Eur vienam šeimos nariui per mėnesį gaunančių gyventojų grupėje – 44 proc., taip pat tarp vilniečių – 36 proc.

Tuo tarpu likusi 51 proc. visuomenės dalis dėl pabrangusių degalų buvo priversti pakoreguoti finansinę elgseną ar mažinti kitas asmenines išlaidas. Tiesa, Vilniuje poveikis asmeniniams finansams juntamas rečiau – jį pajuto 39 proc. sostinės gyventojų.

Kas septintas sumažino išlaidas svarbiausioms reikmėms

Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas (26 proc.) pabrangus degalams mažiau lėšų atsideda taupymui ar investavimui. Beveik tiek pat respondentų (23 proc.) dėl didesnių kuro kainų sumažino išlaidas pramogoms, atostogoms, kitoms ne pirmo būtinumo reikmėms.

Tuo tarpu kas septintas gyventojas (14 proc.) dėl šios priežasties buvo priverstas mažinti ir svarbiausioms reikmėms – maistui, būsto išlaikymui – numatytą asmeninį biudžetą. Ypač daug tokias išlaidas apkarpiusių respondentų yra mažiausias pajamas, t.y. iki 500 eurų vienam ūkio nariui gaunančių gyventojų grupėje (20 proc.).

Dar 10 proc. šalies gyventojų pabrangus kurui nusprendė kuriam laikui atidėti suplanuotų didesnių pirkinių įsigijimą.

Kokie vairavimo įpročiai gali sumažinti degalų sąnaudas?

Ekspertai pabrėžia, kad didelės įtakos degalų sąnaudoms turi kasdieniai vairavimo įpročiai. Jie taip pat gali prisidėti prie ekonomiškesnio ir saugesnio naudojimosi automobiliu bei mažesnės taršos aplinkai.

Nesivežiokite automobilyje nereikalingų daiktų

„Didelės įtakos automobilio aerodinamikai turi ant stogo montuojamos bagažinės ir daiktų laikymo dėžės – jos degalų sąnaudas gali padidinti net iki 25 proc., ypač važiuojant didesniu greičiu magistraliniuose keliuose.Tad jų nenaudojant ir siekiant degalų ekonomijos verčiau jas nuo stogo nuimti“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.

Pasak eksperto, apskritai, netolygiai sudėtas ar per sunkus krovinys gali pabloginti bendrą automobilio stabilumą, pailginti stabdymo kelią ir padidinti padangų dėvėjimąsi. Todėl prieš ilgesnio nuotolio keliones rekomenduojama įvertinti, ar visi vežami daiktai iš tiesų būtini.

Staigūs manevrai didina degalų sąnaudas

G. Petrikas pabrėžia, kad pats didžiausias degalų sąnaudų valgytojas – greitis. Mat skirtumas tarp 90-100 km/h ir 120–130 km/h greičio gali reikšti iki ketvirtadalio daugiau suvartojamų degalų. Be to, impulsyvus ir agresyvus vairavimas taip pat gali reikšmingai padidinti degalų sąnaudas.

Skaičiuojama, kad važiuojant magistralėse degalų sąnaudos dėl agresyvaus vairavimo gali išaugti apie 30 proc., o intensyviame miesto eisme – net iki 40 proc.

Vienas iš svarbiausių principų norint vairuoti ekonomiškiau ir išvengti poreikio staigiai stabdyti – laikyti saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės.

Važiuojant ilgus atstumus – naudokitės kruizo kontrole

Jei automobilyje yra galimybė naudotis kruizo kontrolės funkcija, norint sutaupyti degalų važiuojant ilgus atstumus lygiame kelyje, rekomenduojama ja naudotis. Ši sistema efektyviausiai veikia tuomet, kai eismas nėra intensyvus ir automobilis gali važiuoti tolygiu greičiu be dažno stabdymo ar greitėjimo.

Tiesa, specialistas atkreipia dėmesį, kad važiuojant kalvotomis vietovėmis ar intensyviame eisme kruizo kontrolė ne visada bus ekonomiškiausias sprendimas, todėl svarbu ją naudoti įvertinus kelio ir eismo sąlygas.

Ne mažiau svarbu – rūpintis automobiliu

Svarbu reguliariai tikrinti padangų slėgį. Nepakankamas oro slėgis padangose didina pasipriešinimą, todėl važiuodamas automobilis sunaudoja daugiau degalų. Skaičiuojama, kad dėl netinkamo padangų slėgio kuro sąnaudos gali padidėti apie 3 proc. Be to, netolygiai dėvisi padangos ir blogėja automobilio valdymas. Kuro sąnaudas didina ir vasarą naudojamos žieminės padangos.

„Automobilio efektyvumui įtakos turi ir oro filtrų būklė: švarus oro filtras užtikrina geresnį oro patekimą į variklį, todėl gerėja degimo procesas ir mažėja degalų sąnaudos. Na ir ne mažiau svarbu periodiškai prižiūrėti kuro sistemą. Tinkama jos veikla mažina emisijas ir padeda išlaikyti optimalų automobilio našumą“, – primena G. Petrikas.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rytmetis, kai „Skaitome knygą drauge“ 

su knyga

Palydint besibaigiančius mokslo metus ir pasitinkant vasarą, birželio 2 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje vyko tęstinių literatūrinių skaitymo skatinimo užsiėmimų ciklo „Skaitome knygą drauge“ aptarimo ir jo dalyvių apdovanojimo rytmetis. Renginyje dalyvavo Algimanto Mackaus gimnazijos 4a klasės mokiniai kartu su mokytoja Rūta Jankevičiene. Šio šventinio susitikimo metu apžvelgta mokslo metų laikotarpiu bibliotekoje vykusi jaunųjų knygų gerbėjų skaitymo kelionė. Pasidžiaugta, kad smalsieji ketvirtokai per metus perskaitė net šešiolika vaikų literatūros klasiko Vytauto Račicko knygelių. Ją perskaitę mokiniai buvo pakviesti atvykti

Europos automobilių kroso etapo dalyviai jau atvyksta į Vilkyčius

autokrosas

Šį savaitgalį Šilutės rajone esančiame Vilkyčių automobilių sporto komplekse griaudės trečiojo Europos automobilių kroso čempionato etapo kovos. Likus kelioms dienoms iki varžybų, į Lietuvą jau atvyksta stipriausi Senojo žemyno autokroso lenktynininkai. Organizatoriai baigia paskutinius pasiruošimo darbus jubiliejiniam renginiui. Kai kas atvyko tiesiai iš Latvijos Ketvirtadienį į Šilutės rajone įsikūrusį Vilkyčių automobilių sporto kompleksą pradėjo rinktis pirmieji Europos automobilių kroso čempionato dalyviai. Dalis sportininkų į Lietuvą atvyko tiesiai iš Latvijos, kur praėjusį savaitgalį buvo surengtas antrasis sezono etapas. Jau šį savaitgalį

Dėmesio! Vyks karinės pratybos

pratybos

Pranešama, kad birželio 8-10 d. Šilutės rajono savivaldybės Švėkšnos ir Saugų seniūnijose esančiuose Paičių krūme, Meiželių, Pūzraviečių, Šiaudėnų, Gedikų, Medžioklės, Kančaičių, Bilviečio, Šiauraičių miškuose bei apylinkėse Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas vykdys karines pratybas. Tikslas – treniruoti dragūnų bataliono vienetus planuoti ir vykdyti atsaką į nekonvencines grėsmes. Pratybų metu miške bus įrengta vadavietė, judės karinė technika, nebus naudojama mūšio imitacinių priemonių (mokomieji šoviniai ir pirotechnika), taip pat nebus

Dažniausia skendimo auka Lietuvoje – 52 metų vyras

skendo

Kasmet vandens telkiniuose Lietuvoje nuskęsta daugiau nei šimtas žmonių. Nors dažnai manoma, kad didžiausia rizika kyla vaikams ar nemokantiems plaukti žmonėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) statistika rodo kitą vaizdą – dažniausia skendimo auka Lietuvoje yra vidutinio amžiaus vyras, o viena dažniausių  nelaimių priežasčių – savo galimybių pervertinimas. Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, kiekviena žmogaus netektis – ne tik statistika, bet ir neišmatuojamas skausmas šeimoms. „Kiekvienas nuskendęs žmogus – tai didžiulė tragedija. Todėl vasarą prie vandens telkinių tiesiog

Taip pat skaitykite