Degalų kainų pasiutpolkė skatina racionalumą

pabrango degalai

Envato nuotr.

Jau trečią mėnesį tebesitęsiantis degalų kainų šokas finansiškai paveikė daugiau nei 50 proc. šalies gyventojų. Kone kas ketvirtas tautietis apkarpė ne pirmo būtinumo išlaidas, dešimtadalis atidėjo planuotus didesnius pirkinius. Tokias tendencijas atskleidė balandį bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonių tyrimas.

Pasak tyrimą inicijavusio lietuviško kapitalo „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Juliaus Ivaškos, apklausos rezultatai dar kartą parodė nuoseklaus taupymo ir asmeninio finansų rezervo svarbą.

Degalų kainų naštos nepajuto beveik pusė gyventojų

Nuomonių tyrimo duomenimis, 19 proc. šalies gyventojų degalų apskritai neperka, todėl kainų pasiutpolkė šalies degalinėse niekaip nepaveikė jų finansų.

Dar 30 proc. tautiečių teigė, kad išaugusios išlaidos degalams neturėjo didesnės įtakos asmeninei finansinei situacijai. Daugiausia taip teigiančių yra didesnes nei 1500 Eur vienam šeimos nariui per mėnesį gaunančių gyventojų grupėje – 44 proc., taip pat tarp vilniečių – 36 proc.

Tuo tarpu likusi 51 proc. visuomenės dalis dėl pabrangusių degalų buvo priversti pakoreguoti finansinę elgseną ar mažinti kitas asmenines išlaidas. Tiesa, Vilniuje poveikis asmeniniams finansams juntamas rečiau – jį pajuto 39 proc. sostinės gyventojų.

Kas septintas sumažino išlaidas svarbiausioms reikmėms

Kas ketvirtas Lietuvos gyventojas (26 proc.) pabrangus degalams mažiau lėšų atsideda taupymui ar investavimui. Beveik tiek pat respondentų (23 proc.) dėl didesnių kuro kainų sumažino išlaidas pramogoms, atostogoms, kitoms ne pirmo būtinumo reikmėms.

Tuo tarpu kas septintas gyventojas (14 proc.) dėl šios priežasties buvo priverstas mažinti ir svarbiausioms reikmėms – maistui, būsto išlaikymui – numatytą asmeninį biudžetą. Ypač daug tokias išlaidas apkarpiusių respondentų yra mažiausias pajamas, t.y. iki 500 eurų vienam ūkio nariui gaunančių gyventojų grupėje (20 proc.).

Dar 10 proc. šalies gyventojų pabrangus kurui nusprendė kuriam laikui atidėti suplanuotų didesnių pirkinių įsigijimą.

Kokie vairavimo įpročiai gali sumažinti degalų sąnaudas?

Ekspertai pabrėžia, kad didelės įtakos degalų sąnaudoms turi kasdieniai vairavimo įpročiai. Jie taip pat gali prisidėti prie ekonomiškesnio ir saugesnio naudojimosi automobiliu bei mažesnės taršos aplinkai.

Nesivežiokite automobilyje nereikalingų daiktų

„Didelės įtakos automobilio aerodinamikai turi ant stogo montuojamos bagažinės ir daiktų laikymo dėžės – jos degalų sąnaudas gali padidinti net iki 25 proc., ypač važiuojant didesniu greičiu magistraliniuose keliuose.Tad jų nenaudojant ir siekiant degalų ekonomijos verčiau jas nuo stogo nuimti“, – sako Giedrius Petrikas, „Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas.

Pasak eksperto, apskritai, netolygiai sudėtas ar per sunkus krovinys gali pabloginti bendrą automobilio stabilumą, pailginti stabdymo kelią ir padidinti padangų dėvėjimąsi. Todėl prieš ilgesnio nuotolio keliones rekomenduojama įvertinti, ar visi vežami daiktai iš tiesų būtini.

Staigūs manevrai didina degalų sąnaudas

G. Petrikas pabrėžia, kad pats didžiausias degalų sąnaudų valgytojas – greitis. Mat skirtumas tarp 90-100 km/h ir 120–130 km/h greičio gali reikšti iki ketvirtadalio daugiau suvartojamų degalų. Be to, impulsyvus ir agresyvus vairavimas taip pat gali reikšmingai padidinti degalų sąnaudas.

Skaičiuojama, kad važiuojant magistralėse degalų sąnaudos dėl agresyvaus vairavimo gali išaugti apie 30 proc., o intensyviame miesto eisme – net iki 40 proc.

Vienas iš svarbiausių principų norint vairuoti ekonomiškiau ir išvengti poreikio staigiai stabdyti – laikyti saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės.

Važiuojant ilgus atstumus – naudokitės kruizo kontrole

Jei automobilyje yra galimybė naudotis kruizo kontrolės funkcija, norint sutaupyti degalų važiuojant ilgus atstumus lygiame kelyje, rekomenduojama ja naudotis. Ši sistema efektyviausiai veikia tuomet, kai eismas nėra intensyvus ir automobilis gali važiuoti tolygiu greičiu be dažno stabdymo ar greitėjimo.

Tiesa, specialistas atkreipia dėmesį, kad važiuojant kalvotomis vietovėmis ar intensyviame eisme kruizo kontrolė ne visada bus ekonomiškiausias sprendimas, todėl svarbu ją naudoti įvertinus kelio ir eismo sąlygas.

Ne mažiau svarbu – rūpintis automobiliu

Svarbu reguliariai tikrinti padangų slėgį. Nepakankamas oro slėgis padangose didina pasipriešinimą, todėl važiuodamas automobilis sunaudoja daugiau degalų. Skaičiuojama, kad dėl netinkamo padangų slėgio kuro sąnaudos gali padidėti apie 3 proc. Be to, netolygiai dėvisi padangos ir blogėja automobilio valdymas. Kuro sąnaudas didina ir vasarą naudojamos žieminės padangos.

„Automobilio efektyvumui įtakos turi ir oro filtrų būklė: švarus oro filtras užtikrina geresnį oro patekimą į variklį, todėl gerėja degimo procesas ir mažėja degalų sąnaudos. Na ir ne mažiau svarbu periodiškai prižiūrėti kuro sistemą. Tinkama jos veikla mažina emisijas ir padeda išlaikyti optimalų automobilio našumą“, – primena G. Petrikas.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Praneša policija, įspėja ugniagesiai gelbėtojai

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kaip saugotis, kad nekiltų gaisras automobilyje. Lapkričio 3 d. iš sklypo Saugų k. buvo pavogtas robotas, pjaunantis žolę, kuris priklauso vyrui, gim. 1946 m. Nuostolis 999 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Lapkričio 11 d. į Šilutės r. PK kreipėsi moteris, gim. 1966 m., gyv. Šilutėje, kad spalio 30 d. popietę internetinėje svetainėje nusipirko paltą, už kurį pervedė pinigus. Tačiau negavo nei prekės, nei atgavo sumokėtų pinigų. Nuostolis

Tarptautinis pripažinimas: Šilutės rajonas tapo Baltijos jūros regiono kultūros perlu

Šilutės rajonui suteiktas Baltijos jūros regiono kultūros perlo 2027 titulas. Tarptautinė komisija įvertino savivaldybės parengtą Kultūros ir atsparumo veiksmų planą. Šilutė tapo antrąja Lietuvos savivaldybe, pelniusia šį įvertinimą. 2025 m. jis buvo skirtas Alytaus rajonui. Šiemet titulą pelnė keturios savivaldybės. Pirmajame konkurso etape dalyvavo 13 miestų iš aštuonių Baltijos jūros regiono šalių. Baltijos jūros regiono kultūros perlo titulas skiriamas mažiems ir vidutinio dydžio regiono miestams bei savivaldybėms, kurie kultūrą nuosekliai pasitelkia bendruomenėms stiprinti, socialinei atskirčiai mažinti ir visuomenės atsparumui didinti.

Savivaldybėms bus perduota apie 753 tūkst. hektarų kaimiškose teritorijose esančios valstybinės žemės

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo planuojama nuo 2027 m. sausio 1 d. perduoti savivaldybių kaimiškose teritorijose esančią valstybinę žemę patikėjimo teise valdyti savivaldybėms.  Savivaldybėms bus perduota apie 753 tūkst.  ha valstybinės žemės: apie 186 tūkst. žemės sklypų ar jų dalių, kurie užima apie 312 tūkst. ha ploto, taip pat apie 441 tūkst. ha žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų. Daugiausiai valstybinės žemės sklypų ar jų dalių perduodama Šilutės rajono savivaldybei (7395 sklypai) ir Šalčininkų rajono

Ar tikrai kaltas ruduo: kada prastos savijautos negalima nurašyti tik tamsiajam sezonui

Persukus laikrodžius į žiemos laiką ir trumpėjant šviesiajam paros metui, natūraliai keičiasi daugelio dienos ritmas. Ryte sunkiau atsikelti, iš darbo grįžtama jau sutemus, vakare laiką norisi leisti prie televizoriaus, o aktyvius savaitgalio planus dažniau pakeičia poilsis namuose. Rudenį tokius pokyčius nesunku nurašyti metų laikui, tačiau psichikos sveikatos specialistė atkreipia dėmesį, kad bandydami tausoti jėgas kartais nepastebimai atsisakome būtent tų veiklų, kurios padeda jaustis geriau. Tad kaip atskirti sezoninį nuovargį nuo sunkumų, kuriuos būtina aptarti su specialistu? Pasak „Affidea Lietuva“ medicinos

Taip pat skaitykite