Balandžio 1 dieną įsigalios gerokai pakeistas Vietos savivaldos įstatymas. Tad po kovo 5 d. vyksiančių savivaldos rinkimų, kai darbą pradės naujos sudėties miestų bei rajonų savivaldybių tarybos, tiesiogiai išrinkti merai, bus daug pokyčių.

Diskuotoja kandidatai į Šilutės r. savivaldybės merus (nedalyvavo D. Žebelienė).

Kadenciją baigiančioje Šilutės rajono savivaldybės taryboje yra 25 nariai, įskaitant ir posėdžiams pirmininkaujantį tiesiogiai išrinktą merą. Jis, kaip ir kiti tarybos nariai, dalyvauja balsuojant.

Artėjančiuose rinkimuose Šilutės rajone bus renkami 26 tarybos nariai, į šį skaičių patenka ir tiesiogiai išrinktas meras, bet jo darbas taryboje jau bus kitoks. Jis pirmininkaus savivaldybės tarybos posėdžiams, bet pats už sprendimo projektus balsuoti negalės.

Naujiena – meras turės teisę vetuoti tarybos priimtus sprendimus ir grąžinti tarybai pakartotinai svarstyti.

Toks sprendimas su mero pataisomis bus priimtas, už jį balsavus daugiau negu pusei posėdyje dalyvaujančių tarybos narių. Jeigu atsitiktų taip, kad mero siūlomas sprendimas vėl būtų nepriimtas, tokiam atmetimui būtina jau daugiau negu pusė visos tarybos narių balsų, Šilutės rajone tai būtų 13 iš 25, turinčių teisę balsuoti.

Vicemeru galės būti bet kas

Keičiasi mero pavaduotojų skyrimo tvarka. Buvo įprasta, kad vicemeru skiriamas tarybos narys, priklausantis savivaldybės tarybos valdančiajai daugumai, jo kandidatūrai slaptu balsavimu turėdavo pritarti savivaldybės taryba.

Dabar vicemeru galės būti asmuo, net nesantis tarybos nariu, paskirtas jis taps politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju. Meras privalės teikti vicemero kandidatūrą tarybai pritarti, tačiau turės galimybę paskirti vicemerą savo sprendimu, jei taryba du kartus nepritars jo kandidatūrai.

Savivaldybės administracijos direktorių paskirs pats meras, tarybai dėl šio politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojo paskyrimo balsuoti net nebereikės. Iki šiol direktorių savivaldybės taryba skirdavo ar atleisdavo slaptu balsavimu.

Meras valdys „visą ūkį“

Mero regalija. Nuotr. iš „Pamario“ archyvo

Šilutės rajone slapti balsavimai taryboje renkant merą, kol nebuvo tiesioginių mero rinkimų, renkant mero pavaduotoją, skiriant administracijos direktorių – istorija su įdomybėmis. Pasitaikė, kad valdančiąją koaliciją viena iš partijų palikdavo net tarybos pirmojo posėdžio dieną ir sugriūdavo visi planai: merą išrinkdavo kitą, administracijos direktorių – irgi. Sklandydavo kalbų, kad nėra nieko viešesnio už slaptą balsavimą…

Kai merus pradėjo rinkti tiesiogiai, tarybos, jose persigrupavus politinėms jėgoms, nebeteko galimybių „versti“ merus kada panorėjus. Meras netenka pareigų, jeigu teismas pripažįsta jį padarius nusikaltimą, jeigu meras, viską metęs, pavyzdžiui, išvažiuoja gyventi į užsienį… Šilutės rajone buvo ir tokia kadencija, kai per ketverius jos metus buvo pakeisti keturi merai, o kartu ir kiti savivaldybės vadovai…

Tiesiogiai išrinktas meras, žinoma, sieks suburti taryboje valdančiąją daugumą, kažkam liks darbas opozicijoje. Galbūt mero pavaduotojo, administracijos direktoriaus skyrimas ir pasitarnaus sudarant valdančiąją daugumą?

Tarybai liks mažiau galių

Išties iki šiol tarybos įtaka renkant mero pavaduotoją, skiriant administracijos direktorių, taip pat juos atleidžiant iš pareigų buvo didesnė. Pakeitus įstatymą, daugiau galių suteikta merui.

Šilutės rajono savivaldybei priklauso uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės šilumos tinklai“, „Šilutės vandenys“, „Šilutės autobusų parkas“.  Dabar per artėjančius rinkimus tiesiogiai išrinktas meras užsiims šių savivaldybės kontroliuojamų įmonių valdymu, atliks akcininko pareigas – rūpinsis, kad būtų tinkamai sudaryti ir nepriekaištingai veiktų įmonių valdymo organai, paskirti vadovai, įmonės nepatirtų nuostolių ir t.t.

Mero vaidmuo ir įtaka valdant savivaldybės įmones bei įstaigas prasiplečia, kadangi jam išlieka teisė priimti į pareigas ir atleisti iš jų savivaldybės biudžetinių įstaigų ir viešųjų įstaigų vadovus ir kuruoti kitus su jų darbo santykiais susijusius reikalus, dabar jo veikla apims jau visus savivaldybės kontroliuojamus juridinius asmenis.

Meras turėtų puikiai išmanyti viešuosius finansus bei turto valdymo principus, nes, pakeitus įstatymą, bus už tai atsakingas. Jam priskiriamos biudžeto sudarymo ir jo tikslinimo, metinių ataskaitų rinkinio parengimo funkcijos, jis administruos savivaldybės biudžeto asignavimus bei kitus piniginius išteklius. Iki šiol tuo rūpindavosi administracijos direktorius, kuriam bebus palikta atsakomybė už savivaldybės administracijai skirtų biudžeto asignavimų valdymą bei savivaldybės administracijos bei seniūnijų metinių veiklos planų tvirtinimą.

Meras turės disponuoti savivaldybės turtu – rūpintis, kad nebūtų nereikalingo nekilnojamojo turto, kad turimas turtas būtų geros būklės ir tinkamai įteisintas, įregistruotas bei paruoštas investicijoms.

Įstatymo pakeitimus apžvelgė Stasė Skutulienė