Anksčiau skelbėme, kad Šilutės r. savivaldybės Garbės ambasadorių vardai jau suteikti trims mūsų krašto atstovėms, aktyviai veikiančioms ir kraštą garsinančioms užsienyje. Savivaldybės tarybai siūloma Garbės ambasadorių vardus suteikti dar dviem veiklioms, garsioms moterims: Nijolei Šukaitytei-Černiauskienei ir Rūtai Peteraitytei-Hofman.

Galutinį sprendimą priims Savivaldybės taryba, o kol kas pristatome šias asmenybes.

Nijolė mokėsi Rusnėje

Nijolė Šukaitytė-Černiauskienė iki antros klasės mokėsi Rusnėje. Baigė Šilutes 1-ąją gimnaziją. Studijavo choreografiją Klaipėdoje, tuometinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija). Įgijo pedagogės-baletmeisterės išsilavinimą. Dirbo Kaune ir Jonavoje, vadovavo įvairiems šokių kolektyvams. Jonavos meno mokykloje dirbo choreografijos mokytoja.

Su savo suburtais kolektyvais aktyviai dalyvavo Lietuvos kultūriniame gyvenime. Ruošė juos įvairiems festivaliams, koncertams, šokių ir dainų šventėms, išvykoms į užsienio koncertinius renginius bei konkursus.

1998 m. Nijolė išvyko į JAV, Čikagą. Nuo 2000 m. dirba Ballet and Art academy klasikinio šokio pedagoge, nuo 2011 m. – Gedimino lituanistinės mokyklos choreografė.

2012 m. įkurtas lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Rusnė“, su kuriuo kasmet choreografė paruošia keletą koncertų lietuvių ir Amerikos bendruomenėms. Dalyvauja visuose vykstančiuose lietuviškuose renginiuose, koncertuose bei supažindina JAV visuomenę su lietuvių tautos kultūra. Nijolė aktyviai dalyvauja labdaros  renginiuose ir „Vilties aitvarai“ programose, skirtose pagalbai Lietuvos vaikams.

Šiuo metu aktyviai ruošiasi šokių kolektyvo dešimtmečio koncertui „Yra toks kraštas Lietuvoje“. Šis renginys bus skirtas Pamario kraštui. Koncertas numatomas 2022 m. gegužės 7 d. Pasaulio lietuvių šokių šventėje, o liepos 1-3 d. – Filadelfijoje.

Rūta iš Katyčių

Rūta Peteraitytė-Hofman gimė 1940 m. sausio 21 d. Katyčiuose trijų vaikų šeimoje.

1959 m. sausio 5 d., būdama 11 klasės mokinė, su mama išvažiavo į Bremenhafeną. Ten jų laukė tėvas, paleistas iš anglų nelaisvės. Išvažiuodama iš Lietuvos Rūta buvo tvirtai nusprendusi, kad pasimatys su tėvu, išmoks kalbą, įgis specialybę ir grįš į Lietuvą. Bet Dievas jai buvo paruošęs kitą kelią.

1963 metais ištekėjo, įgijo medicinos seselės specialybę, susilaukė dviejų sūnų ir dukros, bet meilė Lietuvai, Pamario kraštui niekur nedingo.

Pirmasis apsilankymas Lietuvoje ir susitikimas su giminėmis įvyko 1978 m. Vilniuje. Pagal tuometinius reikalavimus į savo gimtuosius Katyčius atvažiuoti negalėjo. Po sienų griūties praėjus dviem savaitėms, Rūta su vyru nuosavu mikroautobusiuku pradėjo lankytis Usėnuose ir Katyčiuose – vežė labdaros siuntas.

Prieš 20 metų susipažinus su Traute Moizer, kuri buvo Beverštedto bendrijos pirmininkė, apsilankymai Pamario krašte padažnėjo, o kartu išsiplėtė lankomųjų ratas. 2016 m. bendrijai pradėjo vadovauti Ūdo Lade. Per tiek metų Pamario krašto žmonėms, Rusnės ir Katyčių mokyklų vaikams suorganizuota daug kelionių į Vokietiją.

Visus šiuos metus jungiamoji juosta tarp Šilutės ir Beverštedto yra Rūta Peteraitytė-Hofman. Susitikimų metu ji būna vertėja, patarėja, vienytoja. Visada geros nuotaikos, puikaus humoro jausmo, begalinės kantrybės, kupina gerumo. Kiekvieno apsilankymo Lietuvoje su Beverštedto bendrijos nariais metu ji pabrėždavo: „Pažiūrėkite, koks gražus Lietuvos dangus, niekur tokio nėra!“

Ją vadina lietuviškąja Rūta, o jos septyni vaikaičiai ir du provaikaičiai žino, kuriame pasaulio krašte yra Lietuva ir Rūtos mylimi Katyčiai.

Parengta pagal Savivaldybės inf.