Dantų implantacija. Kaip išsirinkti saugius ir ilgalaikius?

Dantų pakeitimo poreikis yra dažnesnis nei jūs manote. Žmonės praranda natūralius dantis dėl daugelio priežasčių. Tai lemia dantų ėduonis, sužalojimai, infekcijos ir kt. Praradę dantį pacientai jaučiasi nesmagiai šypsodamiesi. Laimė, yra daug išeičių.

Vienas iš efektyviausių būdų pakeisti trūkstamą dantį ir atkurti šypseną yra dantų implantai. Didžiausias šios procedūros privalumas tas, kad implantas niekuo nesiskiria nuo natūralių dantų ir palaikys paciento burnos sveikatą ilgus metus.

Kokie yra skirtingi dantų implantų tipai?

Yra du pagrindiniai dantų implantų tipai ir du pagrindiniai procedūrų tipai – endosaliniai ir subperiostaliniai, vieno ir dviejų etapų. Visos parinktys yra neįtikėtinai natūralios išvaizdos, tačiau naudojamos dėl skirtingų priežasčių.

Jūsų odontologas padės jums priimti tinkamą sprendimą dėl implantavimo pagal jūsų burnos poreikius, tačiau svarbu žinoti skirtumą.

  • Endostealinis implantas yra labiau paplitęs iš dviejų tipų implantų, kuriuos siūlo dauguma odontologų. Šio tipo implantas yra pritvirtintas prie žandikaulio, kad veiktų kaip tikroji danties šaknis, ir yra mažo varžtelio formos. Odontologai renkasi šį metodą, nes kai trūksta danties burnos struktūroje, tai gali sukelti kaulų retėjimą ir pasislinkti gretimų dantų. Endostealiniai implantai, pritvirtinti prie laisvos danties šaknies, padeda išsaugoti veido ir žandikaulio struktūrą.
  • Subperiostaliniai implantai atrodo taip pat, kaip endosaliniai implantai. Tik yra dedami po dantenų audiniu arba ant žandikaulio kaulo. Tokie netvirtinami prie žandikaulio kaulo. Ši implanto parinktis paprastai naudojama pacientams, kurie neturi pakankamai stipraus arba pakankamai sveiko žandikaulio, galinčio išlaikyti implantą. Dažnai odontologai savo pacientams siūlo priauginti kaulą,. Tada atstatomas ir sustiprinamas žandikaulis ir galima atlikti endostealą. Tačiau jei pacientas nenori priauginti kaulo, jis gali pasiekti labai panašių rezultatų su subperiostealiniu implantu.

Kaip greitai pasiekti norimą rezultatą?

Jei norisi greitai pasiekti rezultatą ir trumpiau lankytis pas odontologą, galima rinktis vieno etapo dantų implantacijos procedūrą. Vieno etapo dantų implantacijai reikia tik vieno chirurginio susitikimo. Procedūros metu jūsų odontologas į žandikaulį ir dantenas įdės ilgesnį implantą. Liks atidengta implanto viršūnė.

Kai sritis sugis, implanto jungtis ir vainiko dalys bus pritvirtintos tiesiai prie atviros implanto dalies. Vieno etapo procedūra dažnai taikoma pacientams, turintiems kaulų problemų arba specialių poreikių. Taip yra todėl, kad vieno etapo procesas paprastai yra greitesnis, o pacientas lengviau prisitaikys prie naujų dantų.

Dviejų etapų dantų implantavimo procedūra užtrunka daug ilgiau nei vieno. Juk reikia mažiausiai dviejų operacijų, tarp kurių įsiterpia gijimo laikas. Pirmoje šio proceso dalyje jūsų odontologas chirurginiu būdu įdės danties implanto pagrindą į žandikaulį. Kai burna sugis, po kelių mėnesių, atlikus kitą nedidelę operaciją, bus atskleistas implanto pagrindas. Prie jo tvirtinama jungtis ir implanto vainikėlis. Nors tokio tipo procesas yra labiau invazinis ir sudėtingesnis, jis suteikia ilgalaikės naudos. Laikotarpiu tarp pirmosios ir antrosios operacijos implanto pagrindas susilies su žandikaulio kaulu ir sukurs pagrindą, kuris yra tvirtas kaip tikra danties šaknis.

Dantų implantų medžiagos

Daugelį metų implantai iš titano buvo vienintelė medžiaga, naudojama implantuojant. Tobulėjant technologijoms, keičiasi ir galimybės. Dabar dantų implantams naudojamas titanas ir cirkonis. Atliekama daugybė tyrimų ir bandymų, kuriais siekiama sukurti naujas implantų medžiagas, įskaitant chemines ir fizines savybes. Šios dantų medžiagos turi būti atsparios lūžimui ir korozijai, turėti tinkamą mikrostruktūrą ir sudėtį.

Čia galite rasite platesnės informacijos apie dantų implantaciją ir kitas odontologines paslaugas.

pr2023/118

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite