Dalis gyventojų skiepais nuo gripo saugosi kasmet, kiti vis dar abejoja

Valstybinės ligonių kasos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad nors kas antras šalies gyventojas yra skiepijęsis gripo vakcina, visuomenėje vis dar netrūksta abejonių dėl skiepų naudos, reikalingumo ar saugumo. Ligonių kasos specialistai ragina gyventojus vadovautis patikima informacija. Primena, kad rizikos grupių žmonėms gripo vakcina yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Ką parodė apklausa? 

Naujausia visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad beveik pusė (46 proc.) respondentų bent kartą gyvenime yra skiepijęsi nuo gripo. Kasmet tai daro 15 proc. apklaustųjų, dar 31 proc. skiepijasi nereguliariai. 2 proc. apklaustųjų kol kas nėra skiepijęsi, bet svarsto tai padaryti ateityje, tačiau net 39 proc. niekada nesiskiepijo ir neplanuoja to daryti.

Paklausti apie nesiskiepijimo priežastis, pusė respondentų atsakė manantys, kad tai nėra būtina. Trečdalis prisipažino bijantys šalutinio poveikio. 26 proc. netiki vakcinos veiksmingumu, o beveik penktadaliui (19 proc.) kliūtimi tampa kaina. Nedidelė dalis (5 proc.)  apklaustųjų nurodė nežinantys, kur būtų galima pasiskiepyti, arba mano, kad vakciną gauti sudėtinga.

Apklausa taip pat atskleidė, kad daugiau nei pusė (52 proc.) žmonių žino apie galimybę tam tikroms gyventojų grupėms pasiskiepyti nemokamai. Trečdalis apie tai yra girdėję, bet nežino detalių, o 17 proc. apie tokią galimybę nežino visai.

Dažniausiai informacija apie skiepus gyventojus pasiekia per žiniasklaidą arba šeimos gydytojus ir kitus medikus. Nemaža dalis jos gauna iš šeimos narių, draugų ar socialinių tinklų, tačiau 12 proc. apklaustųjų pripažino, kad šia tema informacijos neturi arba ja nesidomi.

Į klausimą apie planus artėjančiam gripo sezonui 22 proc. respondentų atsakė, kad tikrai ketina pasiskiepyti, 40 proc. nurodė dar neapsisprendę, o net  38 proc. tvirtai atsakė neketinantys skiepytis.

Kam skiepai nekainuoja? 

VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė pabrėžia, kad skiepai išlieka svarbiausia apsauga nuo gripo ir jo sukeltų komplikacijų. „Lietuvoje net 97 proc. visų registruojamų susirgimų sudaro per orą plintančios infekcijos, iš kurių dažniausios – sezoninis gripas ir ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.

Skiepai padeda ne tik išvengti sunkių ligos formų, bet ir sumažina antibiotikų vartojimą, apsilankymų pas gydytojus bei prarastų darbo dienų skaičių. Todėl vakcinacija yra viena efektyviausių visuomenės sveikatos priemonių,“ – sako ji.

Skiepai nuo gripo ypač aktualūs rizikos grupėms. Nemokamai jie kasmet gali būti skiriami 2–7 metų vaikams, 65 metų ir vyresniems žmonėms, nėščiosioms, socialinės globos ir slaugos įstaigų gyventojams, sergantiesiems lėtinėmis ligomis bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, kurie kasdien susiduria su didesne rizika užsikrėsti. Nuo šių metų liepos nemokamai nuo gripo vakcinuojami ir sveikatos mokslų studijų krypčių grupės studentai, kurių programos praktinė dalis vyksta gydymo įstaigose.

VLK primena, kad dėl kompensuojamų skiepų gyventojai turėtų kreiptis į savo gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę.

Valstybinės ligonių kasos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite