Vidaus reikalų ministerija, siekdama stiprinti gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, tęsia informacinę civilinės saugos kampaniją „Esame komanda – turime planą“. „Sėkmingai startavusi plataus masto informacinė kampanija „Esame komanda – turime planą“ parodė, kad turime skirti deramą dėmesį kiekvienai visuomenės grupei. Siekiant tinkamo gyventojų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms, jaunimo auditorija mums išskirtinai svarbi. Pasitelkę naujausias technologijas ir kūrybiškumą pasiekiame ne tik patį moksleivį, bet ir visą jo šeimą“, – sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Aplankys 30 Lietuvos mokyklų

Lapkričio 6 d. startavo naujas VRM informacinis civilinės saugos projektas, skirtas  9-12 klasių moksleiviams. Projekto metu jaunuoliams bus pasakojama ir šiuolaikinių technologijų pagalba demonstruojama, kaip pasirengti galimai branduolinei avarijai, karinėms grėsmėms bei kitoms civilinės saugos nelaimėms.

„Su tokio amžiaus jaunuoliais jau galima kiek atviriau kalbėti apie grėsmes ir užtvirtinti žinias, kurias jie gavo ankstesniais mokslo metais, mokydamiesi civilinės saugos. Susitikimų metu ketiname trumpai, aiškiai ir interaktyviai perduoti jiems svarbiausias žinutes: kokiu būdu būsime informuoti apie įvykusią stichinę nelaimę, kaip girdėsime perspėjimo sirenas, kur yra artimiausi kolektyvinės priedangos statiniai, į kuriuos iš savo įprastos aplinkos, tarkime, namų ar mokyklos, gali tekti evakuotis. Svarbiausia, akcentuosime, kaip pasiruošti nelaimei iš anksto – kaip susidėti išvykimo krepšį, apgalvoti šeimos planą. Manome, kad pasiruošimas tokioms nelaimėms nėra vien jaunuolio reikalas, turi būti pasiruošusi visa šeima“, – sako PAGD Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius.

Pašnekovas sako, kad ankstesnių susitikimų su moksleiviais patirtis rodo, kad dažnai būtent moksleivis parneša žinutę tėvams, apie ką buvo kalbėta mokykloje, kartais tėvai nebūna net girdėję apie tai, nes jau senokai mokėsi mokykloje ir žinių neatnaujino. „Taip moksleiviai išprovokuoja diskusiją šeimoje arba pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Kartais ir tėvai grįžta su tais pačiais klausimais ir teiraujasi, apie ką mes kalbėjome ir ką jiems reikėtų žinoti. Taigi pasiekdami vieną auditoriją, pasiekiame ir kitą – ne tik patį moksleivį, bet ir jo šeimą“, – dalijasi įžvalgomis D. Gurevičius.

Išvykimo krepšys – kiekvieno skirtingas

D. Gurevičius sako, kad susitikimai bus interaktyvūs, jų metu PAGD atstovai ne tik pasakos apie pagrindinius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ar kitoms didesnėms nelaimėms aspektus, bet pabandys padaryti juos patrauklius moksleiviams.

„Susitikimų metu demonstruosime išvykimo krepšį ir jame esančius daiktus. Mėginsime sudominti jaunuolius, kad tokį išvykimo krepšį grįžę namo susikrautų patys ir pakalbėtų apie tai su savo šeimos nariais. Turėti iš anksto pasiruoštas atsargas yra svarbu, kad būtų taupomas laikas, kurio, įvykus nelaimei, dažniausiai ir trūksta“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

PAGD  civilinės saugos ekspertas teigia, kad krepšio turinys priklauso nuo to, kokius daiktus žmogus turi savo aplinkoje: „Mūsų demonstruojamas išvykimo krepšys sveria daugiau nei 30 kg. Jis skirtas lavinti vaizduotei, kad jaunuoliai galėtų susipažinti su daiktais, kuriuos galima susikrauti į savo išvykimo krepšį, net nebūtinai tie daiktai turėtų būti to jaunuolio išvykimo krepšyje. Tiesiog rodysime daiktus, kurie gali būti panaudoti nelaimės atveju, o jaunuolis pats pasirinks, kokių daiktų gali prireikti būtent jam, juk kiekvienas gyvena skirtingomis sąlygomis – vienas daugiabučiame, kitas – privačiame name ir tai turi įtakos daiktams, kuriuos dera įsidėti į išvykimo krepšį“.

Naudodami VR akinius išgyvena realią situaciją

Kitas interaktyvus akcentas, kuris bus naudojamas susitikimuose su moksleiviais, – virtualios realybės akiniai. Užsidėję juos, moksleiviai pateks į namų aplinką, kurioje per labai trumpą laiką turės susigaudyti, ką turi daryti, naudodami žinias, kurių įgijo paskaitos ir viktorinos metu bei pristatinėjant išvykimo krepšį. Jaunuoliai turės prisiminti, kas yra svarbu radiacinio pavojaus atveju, tarkime, įvykus nelaimei Baltarusijoje esančioje Astravo atominėje elektrinėje.

„Tokios nelaimės tikimybė labai maža, tai pabrėšime ir moksleiviams, bet visgi bet kuriai nelaimei reikia ruoštis. Kalbame apie labai retus atvejus, kurių žmonėms netenka patirti per visą savo gyvenimą. Neturime patirties, kaip elgtis, tarkime, branduolinės avarijos atveju, mes tik galime daug kalbėti apie tai. Nusikėlimas į virtualią realybę, prisilietimas prie tikrų daiktų, esančių išvykimo krepšyje, yra daug paveikesnė priemonė nei skaidrių rodymas, pasakojant teoriją. Esu įsitikinęs, kad tikrovę primenanti simuliacija padės jaunuoliams geriau įsiminti svarbiausius elgesio principus grėsmės akivaizdoje ir bus prasminga bei naudinga“, – teigia pašnekovas.

Paklaustas, kodėl pasirinkta būtent tokia situacija, D. Gurevičius sako, kad situacija yra viena iš kelių galimų. „Šio projekto metu buvo pasirinkta 31 mokykla, esančios teritorijose savivaldybių, nutolusių 100 km spinduliu (kai kurios šiek tiek daugiau) nuo Astravo atominės elektrinės. Mokyklos atrinktos tos, kuriose nebuvome lankęsi anksčiau, kuriose yra didesnės moksleivių klasės ir kurios sutiko mus priimti. Taigi šios mokyklos papuola į teritoriją, kurioje galimai galėtų reikėti evakuotis“, – pasirinkimo priežastis vardija pašnekovas.

Rekomenduojama pasiruošti išgyventi 3 paras

Daugiau informacijos, anot D. Gurevičiaus, apie pasiruošimą ekstremalioms civilinėms grėsmėms galima sužinoti jau aštunti metai veikiančioje svetainėje www.lt72.lt, kurios pavadinime yra užkoduotas 72 valandų, kitaip tariant, 3 parų laikotarpis. Sakome, kad kiekvienas Lietuvos gyventojas, nesvarbu kokio amžiaus, turėtų būti pasiruošęs savarankiškai išgyventi tris paras, ir nebūtinai savo aplinkoje, juk gali tekti evakuotis į neįprastą aplinką, tarkime, kolektyvinės apsaugos statinius. Kai įvyksta didžiulio masto nelaimės, tarkime, žemės drebėjimai, uraganai, kurie sutrikdo įprastas mūsų veiklas, civilinės saugos pajėgos – ugniagesiai, policininkai, medikai – gali nespėti skubiai suteikti gyventojui pagalbos. Todėl kiekvienas turi pasirūpinti savo saugumu iš anksto. Toks žmogus nebus našta kitiems, nes bus pasiruošęs išgyventi tam tikrą laikotarpį, kad valstybė spėtų per tą laiką pasiruošti evakuoti žmones turėdami didesnes pajėgas.“

Savisaugos stiprinimo klausimas tapo ypač svarbus

VRM sociologinio tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojų pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms išlieka nepakankamas, žmonėms trūksta išlikimui būtinų įgūdžių. Penktadalis (18 proc.) Lietuvos gyventojų turi susiruošę išvykimo krepšį, o šeimos planą, kaip elgtis nelaimės metu, su artimaisiais yra aptarę 15 proc. gyventojų. Būtiniausių atsargų 72 val. (maisto, vandens, vaistų, higienos priemonių) pasiruošę turi 50 proc. šalies gyventojų.

Vidaus reikalų min. inf.