Bus steigiami du nauji Lietuvos kariuomenės poligonai Tauragės ir Šilalės rajonuose

Birželio 26 d. Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą steigti du naujus Lietuvos kariuomenės poligonus vakarų Lietuvoje – Tauragės ir Šilalės karinius poligonus su būtina jų veiklai reikalinga infrastruktūra. Toks sprendimas priimtas įvertinus Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės teiktus pasiūlymus dėl galimos Lietuvos kariuomenės poligono vietos, kurioje galėtų treniruotis Lietuvos kariai.

„Būtinybę įkurti du naujus Lietuvos kariuomenės karinius poligonus ir sukurti jų efektyvų naudojimą užtikrinančią infrastruktūrą padiktavo geopolitinė situacija – Rusijos vykdoma atvira karinė agresija prieš Ukrainą, kenkianti Lietuvos ir visos Europos saugumui,“ – sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, intensyvi Lietuvos kariuomenės modernizacija, išaugęs Lietuvoje dislokuotų NATO pajėgų ir į pratybas atvykstančių sąjungininkų karių skaičius, turimų karinių objektų perkrova reikalauja naujos karių treniravimuisi reikalingos infrastruktūros.

Planuojama, jog steigiamuose Tauragės (4304 ha) ir Šilalės (2677 ha) kariniuose poligonuose vyks Lietuvos kariuomenės karinės technikos manevravimo pratybos, šie poligonai neturės visiško karinės teritorijos statuso – šaudyklų juose nebus, kovinis šaudymas nevyks ir nevažinės sunkioji karinė technika (pvz., tankai). Pasak ministro, dėl steigiamų poligonų vietos gyventojų gyvenimo kokybė nenukentės ir didelių nepatogumų nesukels.

Yra paskaičiuota, kad pradėjus poligonų steigimo darbus galėtų išaugti vietos, regioninių paslaugų, pvz.,  statybos rangos paslaugų, maitinimo, laikino apgyvendinimo, pastatų ir teritorijų priežiūros poreikis, kuris skatintų vietos gyventojų užimtumą, mažintų nedarbą. Be to, vietos gyventojai turės geresnį susisiekimą, nes planuojama modernizuoti ne tik vidinių poligonų kelių tinklą, bet ir privažiuojamuosius kelius prie jų. Taip pat tikimasi, kad suintensyvėtų ir karių ir civilių bendradarbiavimas, atsirastų galimybė treniruotis ir Lietuvos šaulių sąjungai.

Naujųjų poligonų steigimui buvo atrinktos trys teritorijos vakarų Lietuvoje – Kretingos, Šilalės ir Tauragės rajonuose. Kretingos rajone teritorijos buvo atsisakyta, nes ji neatitiko karinio poligono reikalavimų: joje daug gyventojų ir sodybų, kultūros paveldo objektų. Poligonai Vakarų Lietuvoje pasirinkti bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, Nacionaline žemės tarnyba, Valstybine saugomų teritorijų tarnyba ir Valstybinių miškų urėdija.

Tauragės ir Šilalės karinius poligonus numatoma įsteigti specialiuoju įstatymu. Krašto apsaugos ministerija jau yra parengusi specialius įstatymų projektus dėl poligonų steigimo, jie artimiausiu metu turėtų pasiekti Vyriausybę, o pratęstoje pavasario sesijoje – ir Seimą.

Krašto apsaugos min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite