Brangieji tyrimai ir procedūros: ką naudinga žinoti?

Ligonių kasos primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, turintys gydytojo specialisto siuntimą, neskubėtų už brangiuosius tyrimus ir procedūras mokėti iš savo kišenės. Jų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Kokie yra brangieji tyrimai ir procedūros?

Šiuo metu brangiesiems tyrimams priskiriama kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija, žmogaus imunodeficito viruso ligos stebėsena, hepatito C diagnostika, genetiniai ir kiti tyrimai. Brangiosioms procedūroms priskiriamos paprastosios hemodializės, gydomosios kraujo gravitacinės chirurgijos, hiperbarinės oksigenacijos procedūros.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje buvo atlikta virš 778 tūkst. brangiųjų tyrimų ir procedūrų. Tai yra apie 14 proc. daugiau, nei 2022 m. Šioms paslaugoms apmokėti praeitais metais prireikė beveik 117 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF).

Siuntimas – būtinas

Siuntimą atlikti reikiamą brangųjį tyrimą ar procedūrą pacientui gali išrašyti gydytojas specialistas, teikiantis antrinio ir tretinio lygio specializuotas ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apmokamos PSDF lėšomis.

Šeimos gydytojas negali skirti šių tyrimų, nes jų skyrimas ir vertinimas nepriklauso jo kompetencijai. Todėl brangiuosius tyrimus gali skirti tik gydytojai specialistai, kurie gali vertinti atlikto tyrimo rezultatus ir skirti reikiamą gydymą. Siuntimas galioja 180 dienų – per tiek laiko reikia užsiregistruoti tyrimui ar procedūrai.

Įstaigą pacientas renkasi pats

Visi brangieji tyrimai ir procedūros gali būti atliekami ligoninėse bei poliklinikose, taip pat specializuotose gydymo įstaigose. Pacientai gali patys pasirinkti įstaigą, kurioje tyrimas ar procedūra bus atlikta. Tačiau tam, kad paslauga būtų kompensuojama iš PSDF, svarbu, jog pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa. Sveikatos priežiūros įstaigų, kurios yra sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl brangiųjų tyrimų ir procedūrų teikimo visoje Lietuvoje, sąrašą galite rasti interneto svetainėje.

Ar reikia mokėti už vaizdų kopijas?

Jei siunčiantis gydytojas nusprendžia, kad reikia radiologinio tyrimo vaizdų kopijų, jis tai nurodo paciento siuntime. Tyrimą atlikęs gydytojas specialistas šias kopijas kartu su radiologinio tyrimo aprašymu pateiks siuntusiam gydytojui. Tad šiuo atveju pacientui už jas mokėti nereikia.

Netgi tuo atveju, jeigu dėl įvairių aplinkybių vėliau paaiškėja, kad siuntusiam gydytojui reikalingos radiologinio tyrimo vaizdų kopijos, pavyzdžiui, ligos dinamikai stebėti, jis gali kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje buvo atliktas tyrimas ir paprašyti jas pateikti. Gydymo įstaiga, atlikusi tyrimą ir gavusi tokį prašymą, tyrimo kopijas turi pateikti jų prašančiai gydymo įstaigai ir pacientui taip pat už jas mokėti nereikės. Tik tuo atveju, jei pacientas pats pageidauja turėti jam atlikto radiologinio tyrimo vaizdo kopijas, už jas turės sumokėti savo lėšomis.

Jei kyla neaiškumų

Pacientams patariama visus rūpimus klausimus pirmiausia išsiaiškinti gydymo įstaigoje. Pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad įstaigoje jam buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas ar neteisėtai paprašyta susimokėti. Pacientui raštu reikėtų kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje buvo aptarnaujamas, administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas netenkina, su gydymo įstaigos atsakymu gyventojas turi teisę kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą. Kreiptis reikėtų raštu bei pateikti dokumentų, pagrindžiančių nurodytą galimai neteisėtą veiksmą, kopijas. Be to, rūpimus klausimus gyventojai gali pateikti bendruoju ligonių kasų el. paštu info@vlk.lt arba telefonu +370 523 22 222.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Seimo rinkimai – jau šią savaitę. Kur ir kada balsuoti?

Pagrindinė Seimo rinkimų diena yra spalio 13, sekmadienis. Rinkimų apylinkės duris atvers 7 val. ryto ir lauks rinkėjų iki 20 valandos.   Svarbu žinoti, kad antraip nei pavasarį, Seimo rinkimų sekmadienį balsuoti bus galima tik savo rinkimų apygardos rinkimų apylinkėse. Taip yra dėl to, kad pusė Seimo narių yra renkama vienmandatėse rinkimų apygardose ir kiekvienos iš 71 vienmandatės rinkimų apygardos biuleteniai bus skirtingi. Rinkėjai turi teisę balsuoti tik už tos vienmandatės rinkimų apygardos, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, kandidatus.

Orai: vėl sulauksime šiltesnių dienų

Hidrometeorologijos tarnyba praneša apie artimiausių dienų orus. Spalio 7 d., pirmadienį, naktį vietomis buvo šalnos, jų teko ir Vakarų Lietuvoje, buvo 0-4 laipsniai šalčio. Dieną kai kur rytiniuose rajonuose trumpai palis. Vėjas besikeičiančios krypties, 3-8 m/s. Temperatūra bus 8-13 laipsnių šilumos. Spalio 8 d., antradienį, žymesnio lietaus nenumatoma. Naktį kai kur rūkas. Vėjas naktį silpnas, dieną pietryčių, 6-11 m/s. Temperatūra naktį bus 1-6, Kuršių nerijoje – iki 8 laipsnių šilumos, dirvos paviršiuje daug kur šalnos, 0-5 laipsniai šalčio, dieną bus

Policijos pareigūnui teko peršauti automobilio padangą

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Spalio 6 d. pavakare Saugose policijos pareigūnams nestojo stabdomas automobilis „Honda HR-V“, vairuojamas vyro (gim. 1975 m.). Persekiojant minėtą automobilį Tauragės apskr. VPK pareigūnas panaudojo tarnybinį ginklą – peršovė  galinę automobilio padangą.  Įvykio metu žmonės nenukentėjo. Vyrui surašytas protokolas. Rugsėjo 25 d. į Tauragės aps. VPK kreipėsi moteris, gim. 1964 m., kad savo namuose „Draugystės“  2-ajame tak., Šilutėje, komodos stalčiuje pasigedo trijų porų auksinių auskarų, auksinės grandinėlės su auksiniu pakabuku ir medicininio

Rinkime 2024 metų Lietuvos medį

Šiais metais ir vėl vyksta Lietuvos metų medžio rinkimai, kuriuos rengia Lietuvos arboristikos centras. Balsuoti už vieną iš 10 atrinktų medžių galima iki spalio 19 dienos.   Lietuvos metų medžio atrankos konkurse išrinktas Metų medis atstovaus mūsų šaliai Europos metų medžio konkurse. Bet kartu labai svarbu pažinti ir pagerbti kitus vertingiausius Lietuvos medžius, kurie unikalūs savo amžiumi, forma, istorija. Siūloma rinkti iš 10 pasiūlytų medžių, tai –  Daukšaičių ąžuolas, Elmės šešiakamienis ąžuolas, Kvietkinės ąžuolas, Liepa Motinėlė, Meškėnų liepa, Mingėlos ąžuolas,

Taip pat skaitykite