Birželio 1 d. startuos pagrindinis priėmimas į aukštąsias ir profesines mokyklas

Birželio 1 d. prasidės 2023 m. pagrindinis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas. Į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose šiemet numatoma priimti 12,7 tūkst. pirmakursių. Profesinio mokymo įstaigose valstybės finansavimą planuojama suteikti 20,6 tūkst. naujai priimtųjų.

Neribotas priėmimas stojantiesiems į prioritetines specialybes

„Stojantiesiems į prioritetines studijų kryptis aukštosiose mokyklose bus siekiama neriboti valstybės finansuojamų vietų – planuojama priimti visus norinčius studijuoti ir atitinkančius reikalavimus. Šiemet prioritetinės studijų specializacijos yra pedagogika, informacinės technologijos, matematika, inžinerija, slauga ir akušerija bei pareigūnų rengimas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

2023 m. minimalus stojamasis konkursinis balas į aukštąsias mokyklas išlieka toks pat, kaip pernai Jis stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose yra 5,4, o kolegijose, taip pat stojantiesiems į trumposios pakopos studijų valstybės finansuojamas studijų vietas, – 4,3.

Būsimiems pedagogams – 500 eurų siekiančios stipendijos

Planuojama, kad trūkstamiausias pedagogikos specializacijas – matematiką, lietuvių kalbą ir literatūrą, prancūzų kalbą, vokiečių kalbą, fiziką, chemiją, biologiją, istoriją, geografiją, informacines technologijas, pradinį ugdymą ir specialiąją pedagogiką – pasirinkę studentai galės gauti tikslines stipendijas.

Įstojusieji į valstybės finansuojamas šių specializacijų bakalauro pedagogikos studijas bei pedagogines gretutines studijas turės galimybę kas mėnesį gauti 319 eurų (6,5 BSI) dydžio prioritetinę paramą.

Trūkstamiausių specializacijų pedagoginių profesinių studijų bei baigiamojo kurso bakalauro pedagogikos studijų ir pedagoginių gretutinių studijų studentams galės būti skiriama tikslinė išmoka, kuri siekia 539 eurų (11 BSI). Tikslinę išmoką galės gauti tie, kurie sudarys sutartį su savivaldybe, savivaldybės arba valstybine mokykla ir įsipareigos baigus studijas ten dirbti ne trumpiau kaip 3 metus per 5 metų laikotarpį, ne mažiau kaip 0,7 etato.

Profesinėse mokyklose – daugiausia valstybės finansuojamų vietų inžinerijai

2023 m. daugiausia valstybės finansuojamų vietų profesinio mokymo įstaigose paskirstyta inžinerijos ir inžinerinių profesijų srities mokymo programoms (4,4 tūkst. vietų).

Šalies profesinės mokyklos taip pat tikisi sulaukti nemažo būrio stojančiųjų į paslaugų asmenims (3,6 tūkst. vietų), architektūros ir statybos (2,2 tūkst.), sveikatos priežiūros (2 tūkst. vietų) bei verslo ir administravimo (1,5 tūkst.) sričių mokymo programas.

Priėmimas į aukštąsias mokyklas

Priėmimą sudaro du etapai – pagrindinis ir papildomas. Pagrindinio priėmimo prašymus stojantieji gali registruoti nuo birželio 1 d. iki liepos 28 d. 12 val. Studijų sutartis įstojusieji galės sudaryti iki rugpjūčio 4 d. 16 val. tiek elektroniniu būdu, tiek atvykus į aukštąją mokyklą.

Nuo birželio 13 d. iki liepos 25 d. norintieji stoti į menų studijas galės dalyvauti stojamųjų egzaminų sesijoje. Stojamųjų egzaminų rezultatai bus paskelbti iki liepos 27 d.

Rugpjūčio 7–10 d. stojantieji galės teikti prašymus dalyvauti papildomo priėmimo pirmajame etape, o rugpjūčio 21–24 d. – antrajame etape.

Priėmimas į profesines mokyklas

Pagrindinio priėmimo vasaros etapo prašymus stojantieji galės teikti iki rugpjūčio 7 d. Teikti prašymus į profesinio mokymo įstaigas gali tiek norintieji įgyti kvalifikaciją pagal visą profesinio mokymo programą, tiek 9–10 klasių mokiniai bei I–IV klasių gimnazistai, norintys mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius.

Stojantieji profesinio mokymo sutartis sudaryti galės rugpjūčio 14–17 d.

Papildomas priėmimas vyks rugpjūčio 21–27 d., o sutarčių sudarymas su profesinio mokymo įstaigomis – rugpjūčio 30–31 d.

Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite