Bibliotekoje – gimtosios kalbos grožio sklaidos edukacija

Vasario saulutė į Pagėgių savivaldybės Vydūno viešąją biblioteką 2026 m. vasario 25 d. sukvietė būrį jaunųjų skaitytojų – Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos 4a klasės mokinius ir jų mokytoją Rūtą Jankevičienę. Čia vyko literatūrinė edukacija „Žodžiai, puošiantys Lietuvą“, skirta paminėti tris prasmingas progas: Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Tarptautinę gimtosios kalbos dieną bei Lietuvių kalbos dienas.

Tą rytą biblioteka kvepėjo ne tik knygomis, bet ir kūryba. Ketvirtokai įrodė, kad gražiausia puošmena mūsų šaliai yra ne kas kita, o skambus lietuviškas žodis. Skaitydami eiles apie gimtinę, Lietuvą, jūrą, lietutį, zylutę ir kt., vaikai savo potyrius čia pat perkėlė ant popieriaus lapų. Eilėraščių posmai pražydo spalvingomis iliustracijomis, tapdami mažais meno kūriniais.

Vėliau jaunieji skaitytojai aktyviai kibo į kalbinę užduotį: iš pabirusių kortelių dėliojo gražiausius žodžius Lietuvai. „Laisvė“, „gimtinė“, „ąžuolas“, „gerumas“, „meilė“ – tai žodžiai, kuriais mokiniai simboliškai papuošė savo Tėvynę.

Kad draugystė su knyga nenutrūktų, renginio pabaigoje mokiniams padovanotos knygelės – Tomo Dirgėlos „Domas ir Tomas. Dingusios knygos mįslė“ ir Elvyros Žeižienės „Kedrynų mergaitės istorijos“. Tikime, kad šie skaitiniai taps puikios kelionės po žodžių pasaulį tęsiniu, skatinančiu dar labiau pamilti savo gimtąją kalbą.

Ačiū ketvirtokams ir jų mokytojai už šviesą, juoką ir meilę žodžiui.

Nuotraukų galeriją galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą.

 

Gitana Baužaitė,

Pagėgių savivaldybės Vydūno viešosios bibliotekos

vyresnioji bibliotekininkė darbui su vaikais

 

Nuotraukų autorė Asta Andrulienė

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite