Beveik pusė Baltijos šalių šeimų ketina skolintis būstui įsigyti

„Luminor“ banko atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei trečdalis Lietuvoje apklaustų šeimų planuoja įsigyti naują būstą per artimiausius 2-5 metus ir beveik pusė jų tai darytų skolintomis lėšomis. Palyginti su latviais ir estais, lietuviai yra geriau susipažinę su būsto paskolų sąlygomis ir net trečdalis apklaustų šeimų jau žino, kokio dydžio paskolą galėtų gauti bei kokio pradinio įnašo tam reikėtų.

„Luminor“ atliktas tyrimas atskleidė, kad naują būstą įsigyti nuosavomis lėšomis planuoja 15 proc. Lietuvoje, 12 proc. Estijoje ir 18 proc. Latvijoje apklaustų šeimų. Dauguma respondentų naują būstą pirktų su paskola, taip nurodė net 46 proc. Lietuvoje, 49 proc. Estijoje ir 42 proc. Latvijoje apklaustų šeimų. Apie 40 proc. respondentų visose šalyse teigia kol kas nežinantys, kokiomis lėšomis finansuotų būsto pirkimą.

Būstą įsigyti su paskola Lietuvoje ir Estijoje dažniausiai planuoja jaunesnės, 18-34 metų amžiaus šeimos, tuo tarpu Latvijoje skolintis labiau linkę vyresni, 35-44 metų amžiaus žmonės.

„Įdomu tai, kad santykis, kiek šeimų būstą planuoja pirkti su paskola, o kiek ketina pasinaudoti kitais finansavimo šaltiniais – panašus, bet lietuviai yra žymiai geriau susipažinę su paskolų sąlygomis. Daugiau nei pusė iš jų jau turi santaupų pradiniam įnašui arba jam susitaupys netolimoje ateityje. Peršasi išvada, kad šeimos mūsų šalyje aktyviausiai planuoja pakeisti gyvenamąją vietą ir tam taupo“, – sako „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys.

29 proc. Lietuvoje apklaustų šeimų jau žino, kokio dydžio būsto paskolą galėtų gauti ir kiek lėšų joms prireiktų pradiniam paskolos įnašui sumokėti. Estijoje su finansavimo sąlygomis susipažinę 22 proc. respondentų, dar mažiau – Latvijoje (17 proc.)

Kone ketvirtadalis, t. y. 24 proc., Lietuvoje apklaustų šeimų jau turi pakankamai santaupų pradiniam būsto paskolos įnašui, o 31 proc. šeimų reikalingą pinigų sumą susitaupytų per 1-3 metus.

Tuo tarpu estai linkę taupyti mažiau – tik 13 proc. Estijoje apklaustų šeimų šiuo metu turi pakankamai santaupų pradiniam būsto paskolos įnašui, o 28 proc. jį sukauptų per 1-3 metus. Latvijoje apklaustos šeimos nurodė, kad pakankamai lėšų pradiniam paskolos įnašui dabar turėtų 16 proc. respondentų, o per artimiausius 1-3 metus įnašą pavyktų susitaupyti 21 proc. šeimų.

Daugiau nei 7 metų susitaupyti pinigų pradiniam įnašui prireiktų 9 proc. Lietuvoje, 11 proc. Estijoje ir net 15 proc. Latvijoje apklaustų šeimų.

Baltijos šalių šeimų apklausą „Luminor“ banko užsakymu kovo mėnesį atliko SKDS tyrimų centras, iš viso apklausta 2100 respondentų – tėvų, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje auginančių bent vieną nepilnametį vaiką.

 „Luminor“ banko inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite