Rugsėjo 22-osios vakarą tautos, gyvenančios Baltijos jūros rytinėje pakrantėje, vieningai paminėjo Baltų vienybės dieną. Tai lietuvių pergalės prieš Livonijos ordiną 1236 m. (dar vadinamą Saulės mūšiu) data, 2000 m. Lietuvos ir Latvijos Seimų paskelbta minėtina svarbia data.

Prie baltų vienybei skirto laužo ir fakelų ugnies – Šilutės pirmosios gimnazijos jaunimas. Drąsučio Brazausko nuotr.

Apie 20-21 val. ant daugelio garsiausių baltų istoriją menančių kalvų įvyko vadinamoji Baltų vienybės sąšauka: čia susirinko žmonės, kuriems svarbi tautos atmintis, degė laužai, prisiminta istorija, skambėjo giesmės ir dainos. Buvo minimas ir rudens lygiadienis, baltų tradicijoje gyva Alutinio (aludarių globėjo) diena.
Laužas ir fakelai liepsnojo ant Rambyno kalno ir ant aplinkinių piliakalnių. Pagėgių krašto įžymiąsias kalvas aplankė baltais save laikantys žmonės net iš tolimiausių Lietuvos vietų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Šia istorine data susidomėjo, istorijos ir gamtos pažinimui tą vakarą paskyrė didelė grupė Šilutės pirmosios gimnazijos mokytojų ir moksleivių. Jie aplankė senąjį Vilkyškių miestelį, Raganų eglę, gražiausias lankymui pritaikytas Rambyno regioninio parko archeologines vietoves, Šereiklaukio dvarvietę, ten besiglaudžiantį muziejėlį, apžvalgos bokštą, Rambyno regioninio parko lankytojų centrą ir, žinoma, garsųjį Rambyną.
Tą vakarą patirti įspūdžiai ne klasėje, o istorinėse vietose, ten išgirsti mokytojų žodžiai, kartu sugiedota „Tautiška giesmė“, ant Rambyno uždegto laužo šiluma ir lietuviška daina susikibus už rankų – tikėtina padės jaunajai kartai perimti tautiškumo estafetę.
Gaila, kad Pagėgių krašto žmonės, ko gero, baltais savęs nelaiko – jie neparodė susidomėjimo nei šia data, nei baltų vienybei skirta sąšauka.
Užtat nedidelė, bet gyvybinga ir susitelkusi yra Šereiklaukio kaimo bendruomenė, davusi ženklą, kad Šereiklaukio piliakalnis tebėra gyvas.

Rambyno regioninio parko inf.