Baltijos regiono ūkininkai tikisi ne prastesnio derliaus nei prieš metus
Bendrovės „Linas Agro“ užsakymu atlikta Baltijos regiono ūkininkų apklausa rodo, kad dauguma ūkininkų šiemet tikisi sulaukti panašaus į pernykštį arba geresnio derliaus. Ekspertų teigimu, pavasariui įpusėjus, nerimo kelia kritulių trūkumas.
Apklausos duomenys rodo, kad maždaug pusė (48 proc.) apklaustų Lietuvos ūkininkų tikisi šiemet sulaukti ne prastesnio nei metais anksčiau derliaus. Kas ketvirtas (26 proc.) laukia geresnio derliaus.
Iš visų Baltijos šalių, Estijos ūkininkai nusiteikę optimistiškiausiai: beveik du trečdaliai (66 proc.) jų tikisi šiemet didesnio derliaus. Panašaus į pernykštį derliaus laukia 25 proc. apklaustų šalies ūkininkų.
Kiek nuosaikiau nusiteikę ir Latvijos ūkininkai: 50 proc. šioje šalyje ūkininkaujančių mano, kad šių metų derlius bus ne prastesnis nei ankstesniais metais, 18 proc. tikisi geresnių rezultatų.
Skirtingų ūkininkų – skirtingi lūkesčiai
Skirtingo dydžio ūkiai skirtingai vertina lūkesčius dėl derliaus. Turimais duomenimis, labiausiai geresnio derliaus Lietuvoje šiemet tikisi mažiausių ūkių – iki 70 ha dydžio – ūkininkai (35 proc.). Latvijoje geresnio derliaus labiau laukia tiek mažų, tiek ir didelių – iki 700 ha – ūkių valdytojai: jų yra atitinkamai kas penktas. Tuo metu Estijoje pozityviausiai nusiteikę didžiausių – per 700 ha – ūkius valdantys ūkininkai: net 75 proc. jų tikisi šiemet sulaukti geresnio derliaus.
„Praėjusieji metai nebuvo dėkingi nė vienos šalies ūkininkams: buvo ir gausu kritulių, ir iššalusių pasėlių, sveikus puolė ligos ir kenkėjai. Šiemet, kai praėjusi žiema buvo kaip reta klasikinė, – su lengvu įšalu ir gausiu sniegu, – javų augintojų nuotaikos, tikėtina, yra geresnės. Todėl ir derliaus prognozės pakankamai pozityvios“, – sako „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
Anot jos, ūkininkai jau yra gerai įvaldę ūkininkavimo technikas ir turi daug žinių apie agrotechnologines priemones. G. Pšibišauskienės nuomone, turimus lūkesčius reikėtų vertinti pagal tai, koks buvo priešsėlis, kaip pavyko pasiruošti ir pasėti, ar efektyvios buvo rudens agrotechnologijos.
„Kaip bebūtų, žemės ūkyje viskas priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Pavasariui įpusėjus vis daugiau nerimo kelia kritulių trūkumas. Kol peržiemojusių augalų šaknys vis dar gali pasiekti sniego paliktą vandenį, ūkininkai skuba atlikti svarbiausius darbus, kad maksimaliai efektyviai panaudotų trąšas ar suvaldytų piktžoles ir ligas.
Jei sausas laikotarpis užsitęs, ūkininkai ieškos papildomų sprendimų – pavyzdžiui, stiprins augalų mitybą per lapus. Galiausiai, sprendimų visuma ir gamtos sąlygos ir lems, kokio derliaus galime tikėtis šiemet“, – sako G. Pšibišauskienė.
Ūkininkų nuomonės tyrimą „Linas Agro“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo beveik 1000 ūkininkų: 500 Lietuvoje, 300 Latvijoje ir 200 Estijoje, auginančių grūdines kultūras.
Pagal „Linas Agro“ inf.



